Kelionės į Marsą – pavojinga avantiūra. Vienos kelionės metu astronautai gali gauti tiek žalingos spinduliuotės, kiek dėl saugumo leidžiama per visą karjerą. Nuskridus į Marsą problemos nesibaigs – ilgas buvimas nesvarumo būsenoje gali išsekinti astronautus, tad nusileidę Marse jie kurį […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra didžiuliai. Na, gerai, beveik visi – būna ir mažyčių dulkelių ar grumstų. Bet planetos, net ir nykštukinės, yra didelės, ką jau kalbėti apie galaktikas. Apie tokias dideles nykštukes praeitą savaitę buvo nemažai naujienų. Štai nykštukinė planeta […]
Continue reading »
Saulės sistema yra labai stabili, bet pro šalį skrendančios žvaigždės gali ištempti planetas iš jų orbitų. Kaip greitai tai gali nutikti? Pasirodo, gal net greičiau, nei Saulė mirs – per kelis milijardus metų. Raudonosios milžinės – žvaigždės, panašios į Saulę, […]
Continue reading »
Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. […]
Continue reading »
Astrofizikai nagrinėja sferines karves vakuume. Šis juokingas komentaras nėra visiškai klaidingas, bet net ir priimant jį už gryną pinigą, galime rasti daug įdomybių. Pavyzdžiui, žvaigždės yra daugmaž sferinės, tačiau skirtingi jų sluoksniai elgiasi labai nevienodai. Pačioje išorėje turime vainiką, kuris […]
Continue reading »
Dulkės namie erzina ir trukdo. Kosmose kartais irgi taip – dulkės užstoja žvaigždžių ir galaktikų šviesą. Iš kitos pusės, dulkės kartais gali būti naudingos, jos padeda formuotis molekulėms, nuo jų prasideda planetų augimas ir taip toliau. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias […]
Continue reading »
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Bet, pasirodo, toli gražu ne visos planetos išlieka toje sistemoje, kur formavosi – gali būti, kad net dešimt kartų daugiau jų išlekia į tarpžvaigždinę erdvę. Su planetomis susiję ir keli kiti pranešimai – pasiūlymas, kaip ieškoti […]
Continue reading »
Mūsų Žemė yra apvali. Beveik rutulio formos, nors ir ne visiškai – šiek tiek susiplojusi per ašigalius ir išsipūtusi ties pusiauju. Tačiau didžiausi paviršiaus netolygumai – kalnai ir įdubos – tesiekia apie 10 kilometrų. Palyginus su vidutiniu 6370 kilometrų planetos […]
Continue reading »
Mažų žvaigždžių dideli žybsniai gali sunaikinti jų planetų atmosferas ir bet kokį šansą ten užsimegzti gyvybei. Gali, bet greičiausiai to nedaro – pasirodo, tokie žybsniai dažniausiai vyksta ne planetų orbitos plokštumoje, o arčiau žvaigždės ašigalių. Dar žybsnių būna juodųjų skylių […]
Continue reading »