Naujausias mano tekstas Delfi+ skaitytojams – apie Saulės ir Mėnulio užtemimus. Kodėl jie nutinka, turbūt žinome visi. Bet kodėl jie kartojasi maždaug kas pusmetį? Kodėl Mėnulio šešėlis visada juda iš vakarų į rytus? Kodėl užtemimai kartais būna pilni, o kartais […]
Continue reading »
Kaip greitai plečiasi Visata? Šis klausimas jau kurį laiką kelia didelius nesutarimus, vadinamus Hablo įtampa. Įtampų kosmologijoje – astronomijos šakoje, kuri tyrinėja Visatos raidą didžiausiais masteliais – yra ir daugiau. Pavyzdžiui, gerai žinome, kad Visata plečiasi greitėdama, bet nežinome, kodėl. […]
Continue reading »
Kone visos struktūros Visatoje yra hierarchiškos: planetos sukasi aplink žvaigždes, žvaigždės telkiasi galaktikose, šios – spiečiuose. Bandyti nuspręsti, kurios iš jų svarbiausios, nėra prasmės, tačiau galaktikos – tikrai vienos iš pagrindinių, lengviausiai atskiriamų ir plačiausiai tiriamų. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Kaip įprasta, metų pradžioje visi žvalgosi į tai, kas nutiko pernai, ir kas laukia šiemet. Praėjusius metus apžvelgiau kituose įrašuose, bet žemiau skiriu šiek tiek dėmesio pristatyti tiek artėjančius įdomesnius astronominius reiškinius, tiek kosminius skrydžius. O kokių atradimų bus padaryta […]
Continue reading »
Saulės sistemą sudaro aštuonios planetos. Šis skaičius praeityje ne kartą keitėsi – ne dėl to, kad atsirastų ir pranyktų planetos, o dėl mūsų kintančio supratimo apie tai, kas yra planeta ir kas skrajoja Saulės sistemoje. Senovėje žmonės žinojo tik plika […]
Continue reading »
Vakar virš Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Atlanto vandenyno nutiko Saulės užtemimas. Siauroje juostoje – pilnas, plačiame regione – dalinis. Apskritai Saulės užtemimai nėra labai reti – per metus nutinka 2-5 kartus. Bet vakarykštis buvo išskirtinis tuo, kad slinko per […]
Continue reading »
Kasdienėje kalboje „chaosą“ suprantame kaip kenksmingą netvarką. Matematiškai chaosas turi kiek kitokį, platesnį apibrėžimą: tai sistemos savybė, kai net labai menkas pradinių jos sąlygų pokytis veda prie labai didelio galutinio evoliucijos rezultato skirtumo. Tokią situaciją randame Paukščių Tako centre: ten […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Objektai ir struktūros Visatoje kinta – kai kurios žmoniškomis laiko skalėmis, kai kurios daug ilgesnėmis, bet amžinų dalykų nėra. Štai paimkime molekulinius debesis, kuriuose formuojasi žvaigždės: pasirodo, nors jie gyvuoja ilgai, dujų molekulės juose išlieka gerokai trumpesnį laiką, tiesiog jų […]
Continue reading »
Kosminiai reiškiniai trunka ilgai; dažnai jų negalime sekti realiu laiku, nes tam reikėtų milijonus metų trunkančių stebėjimų. Visgi kai kuriais atvejais daug žinių gali duoti ir keleto metų stebėjimai – taip nutiko vienos išskirtinės supernovos atveju, kai per septynerius metus […]
Continue reading »