Vakar virš Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Atlanto vandenyno nutiko Saulės užtemimas. Siauroje juostoje – pilnas, plačiame regione – dalinis. Apskritai Saulės užtemimai nėra labai reti – per metus nutinka 2-5 kartus. Bet vakarykštis buvo išskirtinis tuo, kad slinko per […]
Continue reading »
Kasdienėje kalboje „chaosą“ suprantame kaip kenksmingą netvarką. Matematiškai chaosas turi kiek kitokį, platesnį apibrėžimą: tai sistemos savybė, kai net labai menkas pradinių jos sąlygų pokytis veda prie labai didelio galutinio evoliucijos rezultato skirtumo. Tokią situaciją randame Paukščių Tako centre: ten […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Objektai ir struktūros Visatoje kinta – kai kurios žmoniškomis laiko skalėmis, kai kurios daug ilgesnėmis, bet amžinų dalykų nėra. Štai paimkime molekulinius debesis, kuriuose formuojasi žvaigždės: pasirodo, nors jie gyvuoja ilgai, dujų molekulės juose išlieka gerokai trumpesnį laiką, tiesiog jų […]
Continue reading »
Kosminiai reiškiniai trunka ilgai; dažnai jų negalime sekti realiu laiku, nes tam reikėtų milijonus metų trunkančių stebėjimų. Visgi kai kuriais atvejais daug žinių gali duoti ir keleto metų stebėjimai – taip nutiko vienos išskirtinės supernovos atveju, kai per septynerius metus […]
Continue reading »
Naujieji metai – tradicinis laikas pažvelgti į pasibaigusių pasiekimus ir prasidėjusių planus. Šiame Kąsnelyje rasite trumpą tokią apžvalgą, taip pat James Webb kosminio teleskopo kelionės naujienas. O dar – 41 tūkstančio metų senumo pašvaisčių modeliavimas, Ryugu asteroido medžiagos analizė, pirmykščių […]
Continue reading »
Ką daryti, kai mokslinės teorijos neįmanoma patikrinti praktikoje, nes ji aiškina dalykus, kurių pamatyti neįmanoma? Pasitelkti eksperimentus! Praėjusią savaitę paskelbta apie eksperimentiškai sukurtą vandenilio ir helio dujų būseną, greičiausiai egzistuojančią dešimčių tūkstančių kilometrų gylyje Jupiteryje ir Saturne. Kiti, dalelių greitintuve […]
Continue reading »
Astronomus kitų gamtos mokslų atstovai kartais pašiepia, mat mums visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra metalai. Taip, anglis ir neonas astronomui – metalai, taip pat, kaip ir litis ar geležis. Nepaisant to, būtent šie visi metalai yra labai reikšmingi […]
Continue reading »
Per pirmus šešis 2019 metų mėnesius aplankytas tolimiausias Saulės sistemos objektas, nufotografuota juodoji skylė ir atrasti rentgeno spindulius skleidžiantys kaminai Galaktikos centre. Ar antroji metų pusė prilygo pirmajai? Skaitykite žemiau ir prisiminkite įdomiausius kosminius įvykius bei atradimus, padarytus pernai liepos-gruodžio […]
Continue reading »
Venera neturi magnetinio lauko todėl, kad jaunystėje nebuvo pridaužta pro šalį lekiančio didelio kūno. Marsas magnetinio lauko neturi, tačiau kartais gauna jį iš Saulės vėjo. Juodųjų skylių magnetinis laukas yra gerokai silpnesnis, nei manyta iki šiol. Taip pat praėjusios savaitės […]
Continue reading »