Kosminius procesus paprastai galime stebėti tik kaip momentines nuotraukas, nes jie vyksta per lėtai, kad galėtume sekti eigą realiu laiku. Laimei, kartais ir iš momentinių nuotraukų įmanoma nustatyti praeities scenarijus. Pavyzdžiui, kad didžiąją dalį Merkurijaus krateriuose esančio ledo greičiausiai atnešė […]
Continue reading »
Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams. Saulė gimė arčiau […]
Continue reading »
Su šv. Kūčiomis ir Kalėdomis! Nors didžioji pasaulio dalis praeitą savaitę gyveno šventiniu ritmu, mokslinių atradimų irgi buvo. Tarp jų – organinių junginių paieška Encelado geizerių vandenyje, dar vienas egzokometų susidūrimo pėdsakas, įrodymai apie hierarchinę žvaigždėdarą, galaktikų skersių įtakos žvaigždėdarai […]
Continue reading »
Kaip įprastai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, antrojoje – […]
Continue reading »
Potvyninis suardymas nutinka tada, kai vieno kūno gravitacija nustelbia kitą kūną palaikančias jėgas ir pastarasis subyra į gabalus. Tiesa, „kitas kūnas“ gali būti ir planetos orbita – būtent potvyninis jų suardymas gali paaiškinti, kodėl egzistuoja dvinarės planetos-pabėgėlės, neturinčios žvaigždžių. O […]
Continue reading »
Apie reiškinius, vykstančius mūsų atmosferoje, galvojame kasdien – nuo jų priklauso, ar į lauką eisime su skėčiu, ar be jo, ir apskritai kaip rengsimės. Atmosfera turi poveikį ir iš kosmoso atlekiančioms uolienoms – meteoritams. Naujame darbe išsiaiškinta, kiek labai meteoritų […]
Continue reading »
Atstumai kosmose, atrodytų, yra dideli. Na, kosminiai. Bet kartais net ir jų nepakanka, kad objektai išsitektų vienas šalia kito. Štai paimkime planetas Saulės sistemoje. Visos sukasi savo beveik apskritiminėmis orbitomis, tačiau jei Asteroidų žiedą pakeistume viena truputį už Žemę masyvesne […]
Continue reading »
Saulė ir šviesa mums – neatsiejami dalykai. Net ir moderni civilizacija, kuri, atrodo, tampa vis labiau nepriklausoma nuo gamtos, be Saulės – nė iš vietos. Kad ir Saulės energetika: viena perspektyviausių ateities energetikos sričių. Ir, galimai, ne tik Žemėje, bet […]
Continue reading »
Judesiai kosmose dažniausiai būna per lėti, kad galėtume juos matyti tiesiogiai. Protoplanetinio disko spiralės vieną ratą apsuka per šimtus metų, galaktikų tėkmės plinta milijonus. Tačiau ir tokį lėtą judėjimą galima ir verta tirti, nes taip galima susidaryti įspūdį apie daugybę […]
Continue reading »
Saulės sistemoje turime dvi planetas-milžines: Saturną ir Jupiterį. Atradus pirmąsias egzoplanetas paaiškėjo, kad jupiterių būna labai įvairių – nuo visiškai prie pat žvaigždės besisukančių karštųjų iki nutolusių šimtus kartų toliau, nei Žemė nuo Saulės. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų apie […]
Continue reading »