Gravitacija atrodo kaip labiausiai prognozuojamas ir užtikrintas fizikinis reiškinys. Milijardus metų ji valdo planetų ir žvaigždžių judėjimą, nuo jos priklauso praktiškai viskas, ką matome kosmose. Bet net ir gerai suprantami gravitacijos dėsniai gali duoti netikėtų rezultatų, o jei dar pridėsime […]
Continue reading »
Gyvybei reikia vandens, tad kur vanduo, ten ir gyvybė? Nebūtinai: vien vandens neužtenka. Dar reikia ir maistinių medžiagų – organinių junginių, bet panašu, kad net Saturno palydovo Titano, kurio paviršiuje tokių pilna, giluminio vandenyno organika beveik nepasiekia. Tai čia liūdnesnė […]
Continue reading »
Saulės aktyvumas – vienas svarbiausių mūsų žvaigždės poveikių planetai. Jam išaugus, kyla pavojus komunikacijoms ir astronautams, bet sulaukiame daugiau ir ryškesnių šiaurės pašvaisčių. Šiuo metu dar augantis ciklas, atrodo, bus kaip reta stiprus, tad ir vieno, ir kito bus daug. […]
Continue reading »
Sakoma, kad yra dvi rūšys žmonių: pirmieji moka ekstrapoliuoti iš nepilnų duomenų. Ekstrapoliavimas dažnai svarbus ir naudingas astrofizikoje, kai turime duomenis tik apie menką dominančios sistemos ar reiškinių įvairovės dalį, bet norime sužinoti ką nors apie likusią. Praeitos savaitės naujienose […]
Continue reading »
Dažnai, rašydamas Kąsnelio naujienų rinkinį, šį pradinį tekstą palieku pabaigai ir ilgai galvoju, kokią bendrą temą rasti bent tarp keleto naujienų. Šis Kąsnelis – išskirtinis: neatsimenu, kada dar buvo taip, kad daugiau nei pusę naujienų sietų bendra gija. Tai – […]
Continue reading »
Dideli valgo mažus. Šis dėsnis, naiviai apibūdinantis kruviną gamtą, neretai galioja ir kosmosui. Žvaigždės valgo planetas, galaktikos – mažesnes kaimynes, juodosios skylės – žvaigždes. Štai praeitos savaitės naujienose randame seniausių prarytų planetų pėdsakus; planetos prarytos palyginus neseniai, bet buvo jau […]
Continue reading »
Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. […]
Continue reading »
Tik maždaug šeštadalis visos materijos Visatoje gali būti pamatyta. Likusi dalis yra nematoma – tamsioji – materija, su įprasta sąveikaujanti tik gravitaciškai. Praeitos savaitės naujienose randame keletą su šiuo paslaptingu dariniu susijusių tyrimų. Viename ieškoma tamsiosios materijos dalelių tarpusavio anihiliacijos […]
Continue reading »
Daugelis astronominių reiškinių vyksta, ar kinta, taip lėtai, kad per žmogaus gyvenimą to pastebėti neįmanoma. Bet kai kurie būna daug greitesni. Tarp jų yra ir įvairūs žybsniai – Saulės, žvaigždžių, aktyvių galaktikų. Saulės žybsniai gali sukelti magnetines audras aplink Žemę, […]
Continue reading »
Naujieji metai – tradicinis laikas pažvelgti į pasibaigusių pasiekimus ir prasidėjusių planus. Šiame Kąsnelyje rasite trumpą tokią apžvalgą, taip pat James Webb kosminio teleskopo kelionės naujienas. O dar – 41 tūkstančio metų senumo pašvaisčių modeliavimas, Ryugu asteroido medžiagos analizė, pirmykščių […]
Continue reading »