2012 metų sausio 23 dieną parašiau pirmąjį Visatos kąsnelį. Nuo tada kiekvieną savaitę (su labai nedidelėmis išimtimis) tą darau jau aštuonerius metus. 8*52=416 – būtent tokio numerio Kąsnelį šiandien ir kviečiu skaityti. O jame – asteroidai, antra Kentauro Proksimos planeta, […]
Continue reading »
Svyruojančios, arba teliuskuojančios, dujos galaktikų spiečiuose ilgai išlaiko informaciją apie praeities įvykius – jų tyrimai padeda suprasti, kaip pats spiečius formavosi. Dujų svyravimai Galaktikos diske galimai sukuria stovinčią bangą, kurioje yra daug daugiau žvaigždėdaros regionų, nei kitur. Netolygumai juodosios skylės […]
Continue reading »
Kosmose kupina įdomybių ir vis naujų atrandamų reiškinių bei objektų. Kartais atradimai yra seniai žinomų dalykų paaiškinimai ar nauja interpretacija. Nestovi vietoje ir žmonija – naujos technologijos įgalina Visatą tyrinėti vis geriau. Kaip ir kasmet, kviečiu prisiminti, mano nuomone, įdomiausius […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai ir struktūros dažniausiai formuojasi taip lėtai, kad tiesiogiai šių procesų tyrinėti negalime – tenka pasikliauti daugelio skirtingose stadijose esančių objektų stebėjimais irba skaitmeniniais modeliais. Praėjusios savaitės naujienose susiduriame su keletu formavimosi procesų ar jų pasekmių: čia ir cheminiai […]
Continue reading »
Paukščių Tako halas yra beveik tuščias – jame žvaigždžių yra tūkstančius kartų mažiau, nei diske. Bet būtent halo tyrimai padeda suprasti ankstyvąją mūsų Galaktikos istoriją. Tuo tarpu didžiulė tarpgalaktinė tuštuma Paukščių Tako apylinkėse nulemia nemažą dalį mūsų judėjimo kitų Visatos […]
Continue reading »
Nuo naujų misijų idėjų Saulės sistemos tyrimams iki tolimiausios besijungiančių galaktikų poros – kaip įprastai, žemiau rasite dešimt naujienų iš artimo ir tolimo kosmoso. Bus ir naujų planetų, ir galaktikų dalių sukimosi, ir naujų technologijų, ir geresnio supratimo apie sąlygas […]
Continue reading »
Dažnai į astronominių objektų gelmes pažiūrėti tiesiogiai negalime. Ar tai būtų planeta, ar žvaigždė, ar netgi dujų debesis – išoriniai sluoksniai užstoja vidinius ir apie pastaruosius kažką išsiaiškinti galime tik netiesiogiai. Būtent tokie netiesioginiai būdai padeda nustatyti Merkurijaus struktūrą, Titano […]
Continue reading »
Jupiterio šeima pasipildė dar 12 naujų palydovų. Saulės sistemos jaunystėje ją galėjo labai paveikti pro šalį praskridusi žvaigždė. Kosminės struktūros – nuo Paukščių Tako halo iki galaktikų spiečių ir labai tolimų galaktikų – padeda geriau suprasti, kaip evoliucionavo Visata nuo […]
Continue reading »
SpaceX skraido jau taip gerai, kad eilinis jų skrydis nelabai patraukia dėmesį, tačiau praeitą savaitę buvo gana svarbus pasiekimas – pirmą kartą sėkmingai ant panaudotos raketos išskrido panaudota kapsulė. Taip pat kąsnelyje sužinosite šį tą apie Saturno atmosferą, žvaigždžių masių […]
Continue reading »
Greitis, ypač santykinis – svarbus dalykas, nes nuo jo priklauso įvairiausios sąveikos. Neutrinų stabdymas padeda patikrinti elementariųjų dalelių teoriją, erdvėlaivių stabdymas kada nors padės ilgiau tyrinėti kitų žvaigždžių sistemas, o pro šalį lekiančių mažesnių galaktikų stabdymas padeda formuotis galaktikų halams. […]
Continue reading »