Dujos kosmose yra visur, o jų savybės leidžia tyrinėti visokiausius procesus, nuo labai trumpų ir greitai kintančių iki ilgaamžių. Štai Jupiterio palydovas Ijo turi retą nuolat kintančią atmosferą, kylančią iš ugnikalnių. O Paukščių Tako diską gaubia atmosfera, kylanti iš žvaigždėdaros […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado paviršių dengiantis ledas kartais atsinaujina išsiveržimais iš poledinio vandenyno. Šiuo metu tai vyksta prie pietinio ašigalio, bet prieš keletą metų vyko (ir) šiauriniame pusrutulyje – ten ledas akivaizdžiai jaunesnis, nei kitur. Gravitacinio lęšio efektas leidžia susigaudyti, kiek […]
Continue reading »
Astronomus kitų gamtos mokslų atstovai kartais pašiepia, mat mums visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra metalai. Taip, anglis ir neonas astronomui – metalai, taip pat, kaip ir litis ar geležis. Nepaisant to, būtent šie visi metalai yra labai reikšmingi […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai Visatoje atlieka daugybę funkcijų. Jie padeda dujoms judėti, įveikiant judesio kiekio momento barjerą – pavyzdžiui, prie jaunų žvaigždžių; jie generuoja energiją, kai susilankstydami persijungia į kitokias konfigūracijas, kaip Saulės vainike; jie padeda numesti medžiagą nuo akrecinių diskų ar […]
Continue reading »
Pagrindinė galaktikų sudedamoji dalis yra tamsioji materija – jos yra maždaug penki šeštadaliai. Iš likusio šeštadalio tokiose galaktikose, kaip Paukščių Takas, didžiąją dalį sudaro žvaigždės. Trečias pagrindinis komponentas – dujos ir dulkės, bendrai vadinamos tarpžvaigždine medžiaga. Paukščių Take jų masė […]
Continue reading »
Dujų srautas, lekiantis iš mažo kūno ir formuojantis uodegą, padaro jį kometa – skamba logiškai, bet realybė nėra tokia aiški, nes kartais randami ir panašiai besielgiantys asteroidai. Dabar vienas toks aptiktas sekantis orbita paskui Jupiterį. Vandens ir purvo srautai Marse […]
Continue reading »
Žemės atmosfera atrodo tokia pažįstama, kad retai apie ją ir pagalvojame, bet be jos nebūtų ir didžiosios dalies gyvybės. Atmosferos stebėjimai yra puikus būdas tyrinėti kitas planetas bei ieškoti gyvybės pėdsakų jose. Praėjusios savaitės naujienose ne vienas pranešimas susijęs būtent […]
Continue reading »
Viskas kosmose juda. Žemė sukasi aplink Saulę, Saulė juda Galaktikoje, netgi Visata plečiasi. Ir judėjimas nėra pastovus – veikiami tarpusavio jėgų, daugiausiai gravitacinių, bet ne vien jų, kūnai greitėja ir lėtėja. Praėjusios savaitės naujienose tokių greičio pokyčio pavyzdžių rasime ne […]
Continue reading »
Jaunas žvaigždes supančiuose diskuose formuojasi planetos, taip pat šie diskai paveikia ir pačios žvaigždės augimą. Naujose apžvalgose atsiskleidžia ir diskų, ir augančių žvaigždžių įvairovė, kuri padės geriau suprasti šiuos procesus. Kitose naujienose – netikėtai sujaukta labai ramiai atrodančios Sombrero galaktikos […]
Continue reading »
2012 metų sausio 23 dieną parašiau pirmąjį Visatos kąsnelį. Nuo tada kiekvieną savaitę (su labai nedidelėmis išimtimis) tą darau jau aštuonerius metus. 8*52=416 – būtent tokio numerio Kąsnelį šiandien ir kviečiu skaityti. O jame – asteroidai, antra Kentauro Proksimos planeta, […]
Continue reading »