Ilgus ir lėtus astronominių objektų gyvenimus kartais perskrodžia trumpi pokyčiai, sukeliantys įvairaus pobūdžio žybsnius. Kai kurie žybsniai gali būti vos sekundžių trukmės – meteoro skrydis atmosfera ar meteorito smūgis į beorio kūno paviršių. Kiti – ilgesni: planetų pašvaistės, reaguojančios į […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado paviršių dengiantis ledas kartais atsinaujina išsiveržimais iš poledinio vandenyno. Šiuo metu tai vyksta prie pietinio ašigalio, bet prieš keletą metų vyko (ir) šiauriniame pusrutulyje – ten ledas akivaizdžiai jaunesnis, nei kitur. Gravitacinio lęšio efektas leidžia susigaudyti, kiek […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai dažnai juda tvarkingomis ilgaamžėmis orbitomis – planetos aplink žvaigždes, žvaigždės galaktikose ir panašiai. Bet ne visada. Kartais orbitos pasikeičia ir tampa labai pailgos – taip gauname meteoritus, planetų migraciją ir išmetimus iš sistemų, galaktikų susiliejimus ir kitus įdomius […]
Continue reading »
Žemės magnetosferoje, pasirodo, egzistuoja dalelių greitintuvas, suteikiantis elektronams milžinišką energiją. Įdomių atradimų apie energiją padaryta ir Jupiterio aplinkoje – didžiausi jo palydovai šyla ne tik dėl Jupiterio keliamų potvynių, bet ir dėl tarpusavio sąveikų. Kiti energijos pasireiškimai praėjusios savaitės naujienose […]
Continue reading »
Šiandien egzoplanetos daugiausiai aptinkamos ir tyrinėjamos netiesiogiai – per poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar mus pasiekiančiai spinduliuotei. Kai kurios nufotografuojamos ir tiesiogiai, bet tai pavyksta tik esant geroms sąlygoms, kai masyvi planeta skrieja palyginus toli nuo žvaigždės. Artimiausiu metu situacija […]
Continue reading »
Dujų srautas, lekiantis iš mažo kūno ir formuojantis uodegą, padaro jį kometa – skamba logiškai, bet realybė nėra tokia aiški, nes kartais randami ir panašiai besielgiantys asteroidai. Dabar vienas toks aptiktas sekantis orbita paskui Jupiterį. Vandens ir purvo srautai Marse […]
Continue reading »
Svyruojančios, arba teliuskuojančios, dujos galaktikų spiečiuose ilgai išlaiko informaciją apie praeities įvykius – jų tyrimai padeda suprasti, kaip pats spiečius formavosi. Dujų svyravimai Galaktikos diske galimai sukuria stovinčią bangą, kurioje yra daug daugiau žvaigždėdaros regionų, nei kitur. Netolygumai juodosios skylės […]
Continue reading »
Žvaigždžių šviesa yra pagrindinis spinduliuotės šaltinis Visatoje. Nenuostabu, kad ji mums ir duoda daugybę žinių apie Visatos evoliuciją, ir paveikia aplinką įvairiais masteliais, nuo planetų iki tarpgalaktinės erdvės. Praėjusios savaitės naujienose rasite ir žinių apie sprogimus Saulėje, ir žalingą spinduliuotę […]
Continue reading »
Iš kur atskrido tarpžvaigždiniai objektai ‘Oumuamua ir Borisov? Atsakymo neturime, bet naujas tyrimas bando bent jau apibrėžti galimybių ribas. Tuo tarpu didžiausiame skaitmeniniame galaktikų evoliucijos modelyje matyti, kaip keičiasi jų išmetamų tėkmių forma ir energetika, Visatai vystantis nuo ankstyvųjų laikų […]
Continue reading »
Astronominiai objektai, palyginus su kasdiene mūsų aplinka, dažniausiai yra ypatingai dideli. Dažnai netgi neįsivaizduojamai dideli. Bet jie toli gražu ne visi vienodi, o reikšmingi gali būti ir dideli, ir maži. Praėjusios savaitės naujienose net kelete kalbama apie išskirtinai mažus dalykus. […]
Continue reading »