Kaip ir pernai (II dalis) bei užpernai (II dalis), taip ir šiemet netruko įvairiausių atradimų, išradimų ir svarbių įvykių, susijusių su kosmosu. Kai kuriuos galbūt ir atsimenate – tai ir TRAPPIST-1 planetų sistema, ir gravitacinės bangos iš neutrininių žvaigždžių – o kitus per visą naujienų srautą jau ir spėjome pamiršti. Taigi pateikiu jums įdomiausių atradimų santrauką, surinktą iš naujienų, pristatytų Visatos kąsneliuose. Šiandien – pirmoji metų pusė.

***

Sausis:

– Paskelbti du tyrimai, rodantys, kad praeityje į Žemę krito ir Žemės formavimesi dalyvavo kitokie meteoritai, nei manyta iki šiol;

– Eksperimentiškai įrodyta, kad Mėnulio ir kai kurių kometų bei asteroidų paviršiuje esančios dulkės gali levituoti, veikiamos Saulės vėjo ir ultravioletinės spinduliuotės;

– Geologinės sandaros analizė atskleidė, kad nykštukinė planeta Cerera jaunystėje paviršiuje turėjo skysto vandens vandenyną;

– Aptikti praeityje vykusių ledo plokščių tektoninių judėjimų požymiai Plutono palydove Charone;

– Paskelbta prognozė, jog dvinarė žvaigždė KIC 9832227 2022 metais sužibs kaip už Šiaurinę žvaigždę ryškesnė nova, mat jos narės tada susijungs į vieną objektą;

– Aptiktas pulsaras, kuris kartais elgiasi kaip magnetaras – daugybę kartų stipresnį magnetinį lauką turintis objektas; tai sustiprina įtarimus, kad magnetarai, silpstant jų magnetiniam laukui, laikui bėgant gali virsti pulsarais;

– Santykinai netoli Paukščių Tako, tačiau nuo mūsų dengiamas jo disko plokštumos, aptiktas galaktikų superspiečius, dalinai paaiškinantis ir mūsų Galaktikos bei kaimynių judėjimą kosmose;

– Aptikti net septyni spiečiai, sudaryti vien iš nykštukinių galaktikų;

– Statistine analize parodyta, kad žvaigždėdaros sustojimui galaktikose reikšmingos įtakos turi ne tik dujų suvartojimas ir tėkmių sukeliamas išmetimas, bet ir sąveika su aplinkgalaktine medžiaga, nupučianti išorinius dujų sluoksnius;

– Pirmą kartą užfiksuota galaktika – greitojo radijo žybsnio šaltinis;

– Nustatyta, kad iš masyvių galaktikų pabėga vos 5% jaunų žvaigždžių išspinduliuojamų vandenilį jonizuojančių fotonų, nors iš žvaigždėdaros regionų jų pabėga net 37%; šis rezultatas labai svarbus nagrinėjant Visatos rejonizaciją, vykusią praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo;

– Naujausi Visatos plėtimosi spartos matavimai, atlikti remiantis gravitaciškai lęšiuotų kvazarų spinduluote, davė didesnę spartą, nei anksčiau žinoma vertė, apskaičiuota iš mikrobangų spinduliuotės fono duomenų;

– Apskaičiuota, kad 2-5% tamsiosios materijos suskilimas per beveik 14 milijardų Visatos gyvavimo metų gali paaiškinti skirtingais metodais gaunamų kosmologinių parametrų skirtumus.

Vasaris:

– Pradėjo aiškėti prezidento Donaldo Trumpo administracijos vizija NASAi – svarbiausią vietą joje užima ryšių su pramone ir kosmoso ekonomikos sektoriaus stiprinimas;

– Pirmą kartą ištirta, kaip mikrogravitacija paveikia astronautų smegenis – didžioji dalis smegenų susitraukia, greičiausiai dėl didesnio skysčių spaudimo galvoje;

– Paaiškinta, kad Cereros paviršiuje greičiausiai kartais atsiranda ledo vulkanai, tačiau jie greitai ir išnyksta, todėl dabar ten toks yra tik vienas;

– Nustatyti du stabilūs helio turintys cheminiai junginiai, galintys egzistuoti Jupiterio ir Saturno gelmėse, o vienas jų netgi sukurtas eksperimentiškai;

– Pradėtas Saulės sistemos pakraščių ir aplinkos nuotraukų analizės piliečių mokslo projektas Backyard Worlds, kurio vienas iš tikslų – devintosios Saulės sistemos planetos atradimas;

– Aptikta septynias uolines planetas turinti sistema TRAPPIST-1; tiesa, apie tris planetas buvo žinoma jau seniau, tačiau naujas atradimas šią sistemą padarė unikalia tarp mums žinomų;

– Apskaičiuota, kad raudonųjų nykštukių gyvybinėje zonoje yra tokia stipri ultravioletinė spinduliuotė, kad ten esančios planetos greitai prarastų savo atmosferas;

– Keistai dažnai ir stipriai žybsinčios dvinarės žvaigždės elgesys paaiškintas vienos narės stipriu magnetiniu lauku, kuris nuolatos prilaiko į ją krentančią kitos žvaigždės medžiagą; žybsniai kyla tada, kai medžiagos susikaupia per daug ir išlaikyti jos tampa nebeįmanoma;

– Atrasta baltoji nykštukė, turinti labai greitai besisukančios neutroninės žvaigždės – pulsaro – savybių;

– Pasiūlytas metodas nagrinėti žvaigždžių tarpusavio ryšius ir evoliuciją, naudojant filogenetinius medžius, panašius į naudojamus biologijoje;

– Nustatyta, kad dauguma Paukščių Tako hale esančių žvaigždžių juda ne pavieniui, o grupėmis;

– Gaia teleskopo surinktuose duomenyse aptikti du žvaigždžių tiltai, jungiantys Magelano debesis; jie yra panašūs į jau seniai žinomus dujų tiltus tarp šių Paukščių Tako palydovių;

– Kaimyninėje Andromedos galaktikoje aptiktas gama spindulių signalas, sklindantis iš galaktikos centro, kurį galimai sukelia tamsiosios materijos dalelių anihiliacija;

– Aptiktas Paukščių Taką ir aplinkines galaktikas veikiantis „stūmimo“ efektas, kylantis dėl palyginus netoliese esančios didžiulės kosminės tuštumos; jis prisideda prie priešingoje pusėje esančio sutankėjimo, vadinamo „Didžiuoju traukiku“, poveikio;

– Aptikta įrodymų, kad supermasyvių juodųjų skylių čiurkšlės sukuria tankios šaltos medžiagos telkinius, kuriuose gali formuotis naujos žvaigždės.

Kovas:

– SpaceX pirmą kartą antrą kartą panaudojo raketą-nešėją;

– Pasiūlytas būdas ekonomizuoti kosmines žmonių keliones ir išspręsti psichologines ilgos kelionės problemas – sukelti astronautams „žiemos miego“ būseną, kad jie miegotų po keletą savaičių be sustojimo, kol skrydžiu rūpinasi autonominės sistemos;

– Marso paviršiaus sąlygomis laboratorijoje užauginta bulvė;

– Aptikta naujų įrodymų, kad po Encelado paviršių dengiančiais ledynais tikrai yra skysto vandens vandenynas, ir kad jis yra arčiau paviršiaus, nei manyta anksčiau;

– Įvertinta, jog stiprus vulkanizmas gali paversti negyvybingas planetas tinkamomis gyvybei;

– Skaitmeniniais modeliais parodyta, kad net ir silpna aplinkinių žvaigždžių spinduliuotė gali išgarinti didelę protoplanetinio disko dalį ir paveikti planetų formavimosi procesą;

– Apskaičiuota, kad protoplanetiniuose diskuose esančios dulkės gali formuoti didesnio tankio sūkurius, kuriuose joms yra daug lengviau jungtis tarpusavyje į vis didesnius darinius ir taip formuoti planetas;

– Pristatyti nauji įrodymai, kad prieš 6 milijonus metų Paukščių Tako centrinė supermasyvi juodoji skylė buvo aktyvi;

– Pasiūlytas naujas, magnetinio lauko poveikiu paremtas, modelis, paaiškinantis visų tipų juodųjų skylių akrecinių diskų vėjų kilmę;

– Nustatyta, jog susiliejimą neseniai patyrusiose galaktikose centrinė supermasyvi juodoji skylė žvaigždes suardo apie 100 kartų dažniau, nei ramiose;

– Pristatytas detaliausias trijų galaktikų spiečių masės pasiskirstymo erdvėlapis, leidęs patikrinti teorinių struktūros formavimosi modelių prognozes;

– Nustatyta, kad Visatos jaunystėje diskinės galaktikos sukosi taip, lyg jose dominuotų regimoji, o ne tamsioji materija, kaip yra dabar;

– Aptikta galaktika, kuri praėjus vos 600 milijonų metų po Didžiojo sprogimo jau turėjo daugiau nei 6 milijonus Saulės masių dulkių; įprastiniai modeliai teigia, kad dulkės ima formuotis vėliau ir formuojasi gerokai lėčiau;

– Kitoje galaktikoje, kurios spinduliuotė iki mūsų keliauja daugiau nei 12 milijardų metų, aptikta tiek daug dulkių, kad jos slepia tris ketvirčius jaunų galaktikos žvaigždžių.

Balandis:

– Pasiūlyta idėja orbitoje aplink Marsą pastatyti kosminę stotį prieš siunčiant astronautus į planetos paviršių;

– MAVEN zondo duomenys atskleidė, kad 65% kadaise Marso turėtos atmosferos pabėgo į kosmosą;

– MAVEN taip pat aptiko metalų jonų Marso atmosferoje – tai pirmas toks rezultatas už Žemės ribų;

– Nustatyta, kad Saulės vėjo sąveika su Cereros paviršiaus ledu nykštukinei planetai suteikia laikiną atmosferą;

– Cassini paskutinį kartą praskrido pro Titaną ir pradėjo paskutinę misijos stadiją Grand Finale;

– Cassini duomenys leido nustatyti Saulės vėjo išpučiamo burbulo – heliosferos – formą; paaiškėjo, kad ji greičiausiai yra sferinė, o ne pailga, kaip manyta anksčiau;

– Nustatyta, kad Saulės sistemos pakraštyje esantis objektas DeeDee yra 635 kilometrų skersmens, taigi greičiausiai sferiškas ir gali būti vadinamas nykštukine planeta;

– Padaryta pirma viso protoplanetinio disko nuotrauka;

– Apskaičiuota, kad planetų keliami potvyniai palydovuose gali pastaruosius sušildyti pakankamai, kad jie taptų tinkami gyvybei net ir gerokai už žvaigždės gyvybinės zonos ribų;

– Naudojant GAIA teleskopo duomenis paskelbta dviejų milijonų žvaigždžių judėjimo prognozė 5 milijonams metų į priekį;

– Padaryta Paukščių Tako centrinės supermasyvios juodosios skylės įvykių horizonto nuotrauka; tiesa, duomenų analizė, turėjusi užtrukti keletą mėnesių, užsitęsė, ir kol kas daugiau žinių negirdėti;

– Aptikta labai lėtai – per 50 dienų – sušvitusi supernova; įprastai supernovos sužimba per kelias paras;

– Pirmą kartą aptikti žvaigždėdaros požymiai aktyvaus galaktikos branduolio sukurtoje tėkmėje;

– Įvertinus tamsiosios materijos halų formavimosi istoriją pasiūlytas kitoks jų struktūros modelis, turintis aiškią išorinę ribą;

– Tolimoje galaktikoje užfiksuotas trumpas rentgeno spindulių žybsnis, sukurtas kol kas nepaaiškinto proceso;

– Aptikta labai sena galaktika, nebeformuojanti žvaigždžių; ji yra matoma iš dvigubai mažesnio Visatos amžiaus laikų, nei ankstesnė tolimiausia panaši galaktika.

Gegužė:

– Pradėtas statyti didžiausias regimųjų spindulių teleskopas – Europos ypatingai didelis teleskopas (E-ELT) Čilėje;

– Seniausių Žemės mineralų tyrimai atskleidė, kad pirmuosius 500-700 milijonų metų po susiformavimo mūsų planetos paviršių beveik visiškai dengė vanduo;

– Marso ir Žemės cheminės sudėties skirtumai paaiškinti modeliu, pagal kurį Marsas susiformavo Asteroidų žiede ir tik vėliau atmigravo arčiau Saulės;

– Marso kraterių aplinkos tyrimai parodė, kad asteroidų smūgiai ten gali sukelti viršgarsiniu greičiu lekiančius tornadus;

– Cassini nustatė, kad tarp Saturno ir jo žiedų tikrai egzistuoja tuštuma;

– Apskaičiuota, kad jaunos planetos po susidūrimų su masyviais kūnais kurį laiką gali būti toro – riestainio – formos;

– Pirmą kartą aptikta rudosios nykštukės išmetama medžiagos čiurkšlė, panaši į randamas prie besiformuojančių žvaigždžių;

– Užfiksuotas trumpas Tabi žvaigždės pritemimas, kuris pradžioje atrodė kaip ankstesnių didelių pritemimų pasikartojimas;

– Aptikta žvaigždė, kuri prieš porą metų kolapsavo į juodąją skylę be supernovos sprogimo;

– Aptiktas pulsaras, kurio sukimosi greitis auga dėl naujos medžiagos rijimo iš kompanionės;

– Nustatyta, kad aktyvių galaktikų centriniuose regionuose dujos yra labiau susispaudusios, nei neaktyvių;

– Nustatyta, kad galaktinių tėkmių išstumtos dujos ilgai užsilieka galaktikų pakraščiuose, todėl žvaigždėdara galaktikoje sulėtėja net ilgesniam laikui, nei manyta iki šiol;

– Pasiūlytas tamsiosios energijos stiprumo paaiškinimas, paremtas kvantinėmis erdvėlaikio burbulų fliuktuacijomis; jis duoda stiprumo prognozę, atitinkančią stebėjimus, bet nereikalauja modifikuoti nei reliatyvumo, nei kvantinės fizikos teorijų.

Birželis:

– Į kosmosą pakilo trečiasis Lietuvos palydovas LituanicaSAT-2;

– SpaceX pirmą kartą antrą kartą panaudojo atsargų kapsulę Dragon;

– 1977 metais užfiksuoto WOW signalo kilmė paaiškinta kometos praskridimu pro teleskopo stebėjimo lauką;

– NASA paskelbė apie zondą, kuris skris į Saulės vainiką;

– Atskleista Saulės „spyglių“ – iki 10 tūkst. km ilgio spikulių – formavimosi eiga;

– Veneros paviršiaus lygumas paaiškintas aukšta paviršiaus temperatūra, kuri nulemia ploną planetos plutą, o pastaroji elgiasi panašiau į ledą, nei į Žemėje įprastas uolienas;

– Prie labai karštos žvaigždės aptikta labai karšta planeta – jos paviršiaus temperatūra prilygsta 60% Saulės masės žvaigždės paviršiaus temperatūrai;

– Detaliais ilgais stebėjimais patvirtinta, kad raudonosios nykštukės žybsi panašiai dažnai ir stipriai, kaip Saulė; tai yra blogos žinios jų planetoms, nes gyvybei ten egzistuoti yra labai sudėtinga;

– Patvirtinta, kad jaunų žvaigždžių išmetamos čiurkšlės sukasi – tai paaiškina, kodėl sulėtėja į žvaigždes krentančios medžiagos sukimasis;

– Statistinė jaunų žvaigždžių analizė parodė, kad dvinarės žvaigždės ir susiformavo dvinarėse sistemose, o ne vėliau sugavo kompaniones;

– Paaiškinta šalčiausio žinomo ūko, kurio temperatūra mažesnė net už kosminės foninės spinduliuotės, kilmė – jis susidarė neįprastai greitai plečiantis žvaigždės vėjo burbului;

– Pirmą kartą gravitacinis lęšiavimas panaudotas pavienės žvaigždės – baltosios nykštukės – masei nustatyti;

– Aptiktas trečias patvirtintas gravitacinių bangų signalas;

– Aptiktas prieš dešimt milijardų metų buvęs galaktikų kryptingas išsidėstymas.

***

Gerų jums Naujųjų metų, o su antrosios metų pusės apžvalga grįšiu ateinančią savaitę.

Laiqualasse