Metų pabaigoje visi mėgsta apžvelgti, kas gero per metus įvyko. Vieni žiūri į politiką, kiti – į sportą, treti – į populiariąją kultūrą, o aš pasižiūrėsiu į kosmosą. Tiesiog labai trumpai, bet su nuorodomis, pateikiu sąrašą įdomesnių dalykų, nutikusių pernai kosmoso tyrimų, astronomijos ir susijusiose srityse. Tiesa, viskas išrinkta iš mano paties Kąsnelių, tai reguliariems skaitytojams tikrai bus matyta. Sąrašas gavosi labai ilgas, todėl padalinu jį perpus; pirmoji dalis dabar, o antroji – greičiausiai jau kitąmet.

Sausis

– Metai prasidėjo SpaceX bandymu nutūpdyti raketą ant platformos jūroje; deja, pirmasis bandymas nenusisekė ir raketa, atsitrenkusi į platformą, sudužo.

– Taip pat metų pradžioje didžiulės Sloan dangaus apžvalgos kuratoriai išleido jau 12-ą apdorotų duomenų paketą, kuriame – informacija apie daugiau nei 500 milijonų žvaigždžių ir galaktikų.

– NASA pirmą kartą išbandė Space Launch System – raketos, kuria žmonės skris į Marsą – variklius. Dar vienas bandymas atliktas kovo mėnesį.

– Nakties danguje plika akimi buvo galima įžiūrėti kometą Lovejoy.

– Astronomai teigė apskaičiavę, jos Saulės sistemos pakraštyje, gerokai toliau už Neptūną, turėtų būti dar bent dvi planetos – viena Sednos dydžio, kita masyvesnė už Žemę.

– Galimai aptikta supermasyvių juodųjų skylių pora, kurias skiria mažiau nei 0,1 parseko atstumas; tai pirmas kartas, kai aptikta tokia artima pora.

– Google išdalino penkis tarpinius LunarX konkurso prizus; konkurso dalyviai iki 2016-ųjų pabaigos turi nusiųsti mėnuleigį į Mėnulį, nuvažiuoti bent 500 metrų ir atsiųsti HD raiškos filmuotą medžiagą.

– SpaceX paskelbė, kad kurs internetą Marsui.

– NASA, Boeing ir SpaceX pranešė, kad į kosmosą žmonės iš JAV vėl skraidyti pradės 2017-aisiais.

– Aptikta pirma žieduota egzoplaneta.

– Aptikta seniausia žinoma planetų sistema, sudaryta iš uolingų planetų. Jos amžius siekia 11 milijardų metų, daugiau nei dvigubai viršija Saulės amžių.

 

Vasaris

– Prie Cereros artėjantis zondas Dawn siuntė vis detalesnes nuotraukas. Vasarį sužinojome, kad baltų dėmių Cereros paviršiuje yra ne viena.

– Planko ir BICEP teleskopų duomenų bendra analizė parodė, kad anksčiau BICEP aptiktas pirmykščių gravitacinių bangų signalas visgi buvo tik neteisingai įvertintas dulkių poveikis. Taigi kosmologinės infliacijos patvirtinimo dar reikės palaukti.

– Aptikta dvinarė žvaigždė, sudaryta iš dviejų baltųjų nykštukių, kurios viena aplink kitą apsisuka vos per 4,2 valandos. Tai – artimiausia susiliejimui tokia pora ir kol kas tvirčiausias įrodymas, kad baltųjų nykštukių susiliejimai kartais vyksta ir galbūt sukelia Ia tipo supernovas.

– Galimai aptiktos labai ryškios pašvaistės Marse.

– Paskelbta, jog prieš 70 tūkstančių metų pro Saulės sistemos pakraštį praskrido kita žvaigždė.

– Danguje matėsi kometa SOHO. Netrukus ji subyrėjo, bet paliko dar kurį laiką matomą uodegą.

– Atrastos kintančios žvaigždės, kurių kitimas turi du periodus, o tų periodų santykis atitinka auksinę proporciją.

– Pirmą kartą nustatyta kvazaro pučiamo vėjo geometrija.

 

Kovas

– Paskelbta, kad Marsas prarado net 87% kadaise turėto vandens, taigi kadaise Marsą galėjo dengti didelis vandenynas.

– NASA zondas Dawn pasiekė Cererą ir įskriejo į orbitą aplink ją.

– Nustatyta, kad po Jupiterio palydovo Ganimedo paviršiumi egzistuoja vandenynas.

– Aptikta ypatingai sparčiai žvaigždes formuojanti galaktika ankstyvojoje Visatoje.

– Netikėtai stipri geomagnetinė audra sukėlė šiaurės pašvaistes, matomas net Lietuvoje.

– Veneros atmosferoje aptikta dėl didelių vėjo greičių susiformuojanti kitokio tipo banga, nei bet kur kitur Saulės sistemoje.

– Šaulio žvaigždyne sužibo nova.

– Pačioje Europos šiaurėje buvo matomas pilnas, o daug platesniame regione, į kurį patenka ir Lietuva, – dalinis Saulės užtemimas.

– Du 43-osios Tarptautinės kosminės stoties įgulos nariai pradėjo metų trukmės misiją, skirtą pasiruošti žmonių skrydžiams į kitas planetas.

– Ilgaamžis marsaeigis Opportunity nuvažiavo maratono nuotolį Raudonosios planetos paviršiumi.

 

Balandis

– Balandžio pradžioje sulaukėme visiško Mėnulio užtemimo.

– Nustatyta, jog jaunos planetos gali migruoti protoplanetiniu disku ne tik artyn prie žvaigždės, bet ir tolyn nuo jos.

– Aptikta planeta su keturiomis žvaigždėmis; tiksliau sakant, planeta keturnarėje žvaigždžių sistemoje.

– Pranešta, jog Marse negiliai po paviršiumi naktimis gali susidaryti skysto vandens srovelių.

– Nustatyta, kad aktyviose galaktikose išpučiamos dujos gali kondensuotis ir kristi atgal galaktikos centro link tarsi lietus, taip cikliškai palaikydamos galaktikos aktyvumą ir stabdydamos žvaigždėdarą.

– SpaceX antrą kartą bandė nutūpdyti raketą ant plaukiojančios platformos; deja, ir vėl nesėkmingai.

– Aptiktas vandens garų sluoksnis Saturno atmosferoje, stabdantis audrų susidarymą.

– Aptikta žiedų sistema aplink asteroidą Cheironą; tai – antrasis žieduotas asteroidas, po jau seniau žinomos Chariklės.

– Pirmą kartą išmatuotas magnetinio lauko stipris juodosios skylės akreciniame diske.

– Kosminiam teleskopui Hablui sukako 25-eri metai.

– Pirmą kartą tiesiogiai išmatuotas egzoplanetos atmosferos spinduliuotės spektras.

 

Gegužė

– Baigė darbą Merkurijų tyręs NASA zondas MESSENGER.

– Iš tarpgalaktinės spinduliuotės intensyvumo matavimų nustatyta, kad apie pusę žvaigždžių Visatoje nepriklauso galaktikoms.

– Nustatyta, jog Merkurijaus magnetinis laukas silpnėja, o Saulės sistemos jaunystėje galėjo būti toks pat stiprus, kaip ir Žemės.

– Aptikti netiesioginiai įrodymai, jog vienoje egzoplanetoje išsiveržinėja ugnikalniai.

– New Horizons nufotografavo Plutoną su visais penkiais palydovais ir pradėjo naujų palydovų paiešką.

– Atrastas vos 10 milijonų metų amžiaus žvaigždes formuojantis dujų supertelkinys tolimoje galaktikoje, kurio masė siekia milijardą Saulės masių.

– Pirmą kartą aptikta arti vienas kito esančių keturių kvazarų grupė.

– NASA patvirtino misiją į Jupiterio palydovą Europą.

– Užfiksuota, kaip aktyvaus galaktikos branduolio išmestoje čiurkšlėje susiduria du medžiagos sutankėjimai.

 

Birželis

– Planetary Society išbandė kosminę burę.

– Paaiškėjo, kad kometų paviršiuose esančias molekules, joms išsilaisvinus ir formuojant uodegą, suardo ne Saulės fotonai, o nuo tos pačios kometos pabėgantys elektronai ir jonai.

– Zondas Philae, pernai lapkritį ne visai sėkmingai nusileidęs ant kometos 67P paviršiaus, atsibudo.

– NASA paskelbė apie planus pastatyti remonto ir kuro papildymo stotį orbitoje aplink Žemę.

– Iš Marso atlėkusiame meteorite pirmą kartą aptiktos metano molekulės.

– Paaiškėjo, kad Cereroje šviesių dėmių yra daugelio kraterių dugnuose.

– SpaceX raketa susprogo netrukus po pakilimo; tai buvo pirmasis nesėkmingas nebandomasis SpaceX raketos skrydis.

– Aptikta įrodymų, kad Veneroje egzistuoja veikiantys ugnikalniai.

– Atrasta taip sparčiai garuojanti egzoplaneta, kad forma ji primena kometą.