Nemokami astronomijos kursai

Norite pasimokyti astronomijos laisvalaikiu, bet nežinote, ko griebtis? Gal padės šis dešimties nemokamų astronomijos kursų sąrašas:

  1. Astronomy – State of the Art. Arizonos universiteto profesorius Chris Impey žada visus besidominčius supažindinti su astronomija ir astrofizika, nuo pirmojo jūsų teleskopo iki gyvybės atsiradimo bei Didžiojo sprogimo. Kursas skirtas tiems, kas domisi astronomija, bet neturi jokio fizikinio pasirengimo.
  2. Introduction to Astronomy. Duke universiteto kursas, kuriame irgi dėstoma visa astronomija, nuo to, ką galima matyti plika akimi, iki kosmologijos. Jeigu jūsų mokslo žinios apsiriboja mokykliniu kursu, bet norite sužinoti daugiau, šis kursas turėtų būti kaip tik jums. Reikės šiek tiek matematikos žinių ir nebijoti skaičių.
  3. Astronomy: Discovering the Universe. Australijos Curtin universiteto profesorius John Morgan žada pristatyti ne tik dabartines mūsų astronomines žinias, bet ir kaip jos buvo atrastos. Svarbiausi istorijoje astronominiai atradimai, žmonijos keliai ir klystkeliai, siekiant suprasti, kas ir kodėl vyksta kosmose. Šitą modulį netgi galėsite mokytis gyvai, nuo vasario vidurio iki kovo vidurio, o išlaikę egzaminą gausite baigimo pažymėjimą.
  4. Relativity and Astrophysics. Truputį aukštesnio lygio modulis, kurį dėsto Cornell universiteto teorinės astrofizikos profesorius David F. Chernoff. Čia susipažinsite su specialiąja ir bendrąja reliatyvumo teorijomis, jų postulatais ir pagrindinėmis išvadomis, išsiaiškinsite ir apie kasdienes situacijas, kuriose reliatyvumas turi įtakos, ir apie reliatyvumo teorijos taikymą astrofizikoje. Čia jau reikės kiek daugiau matematikos ir fizikos žinių.
  5. Modern Astrophysics. Masačiusetso technologijos instituto modulis, tiesa, jau dešimties metų senumo, bet tai nereiškia, kad nenaudingas. Jame praeinami visi astrofizikos pagrindai – nuo Niutono mechanikos ir statistinių metodų iki kvantinių ir reliatyvistinių efektų. Nepamirštamos ir juodosios skylės, galaktikų evoliucija bei kosmologija.
  6. The Discovery of the Higgs Boson. Labiau į dalelių fiziką orientuotas modulis iš Edinboro universiteto, kuriame pasakojama Higso bozono teorinio modelio sukūrimo bei dalelės atradimo istorija. Nepamirštamos ir modelio išvados, liečiančios kosmologiją. Kai kurioms modulio dalims suprasti reikės universitetinio lygio matematikos žinių, bet bendrai paėmus turėtų pakakti mokyklinių.
  7. From the Big Bang to Dark Energy. Kodėl Visatoje yra daugiau medžiagos, o ne anti-medžiagos, ir apskritai kodėl jos viena kitos nesunaikino? Iš kur žinome, kad Visata plečiasi greitėdama, ir kodėl manome, kad už tai atsakinga tamsioji energija? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kavli Visatos fizikos ir matematikos instituto direktorius bei Berkeley universiteto profesorius Hitoshi Murayama.
  8. Astrobiology and the Search for Extraterrestrial Life. Dar vienas Edinboro universiteto modulis, šįkart apie biologinę astronomijos pusę – nežemiškos gyvybės paieškas. Čia aptariamos ir vykdomos paieškos (Saulės sistemoje ir už jos ribų), ir teoriniai pasvarstymai, ar gyvybė yra tikėtinas reiškinys Visatoje.
  9. Alien Worlds: The Science of Exoplanet Detection and Classification. Bostono universiteto profesorius ir doktorantė, patys tyrinėjantys žvaigždžių ir planetų formavimąsi, siūlo susipažinti su egzoplanetų aptikimo ir klasifikavimo metodais. Šiame modulyje sužinosite, kaip egzoplanetos atrandamos, klasifikuojamos, kokios yra jų formavimosi ir evoliucijos teorijos, taip pat šiek tiek bus paliestas ir egzogyvybės klausimas.
  10. Origins – Formation of the Universe, Solar System, Earth and Life. Danijos gamtos istorijos muziejaus kolektyvas bei Lundo universitetas siūlo susipažinti su mūsų istorija – nuo Didžiojo sprogimo iki žmonių atsiradimo. Modulis koncentruojasi į mums artimus dalykus – Visatos, Saulės ir Žemės atsiradimas aptariami įžangoje, o vėliau kalbama apie geologinę Žemės ir gyvybės evoliuciją.

Gero mokymosi!

Laiqualasse

5 komentarai

  1. smulkmena, bet vis tiek: pirmą kartą girdžiu, kad būtų sakoma Edinboro. Iš kur toks vertimas? Škotuos tarimas gan keistas, tariama ‘Edinbra’, bet lietuvių kalboje, tiesiog, Edinburgas (bent jau klausantis orų mergaičių Lietuvoje :D ).

    Planavau imti kursą apie Higzą, nes particle physics nėra mano stiprioji pusė, bet paskutinysis magistro semestras diktuoja kitokius prioritetus.. teks atidėti iki vasaros.

    1. Vat galvojau, ar rašyti taip, kaip Lietuvoje įprasta, nors taip niekas nesako, ar kažkaip arčiau tarimo. Man atrodo, kad „Edinboras“ būtų gana artimas tarimui užrašymas. Čia panašiai kaip su Lesteriu, kurį Lietuvoje vis kas nors mėgsta parašyti „Leicesteris“ arba išvis „Leičesteris“. Su tokiomis problemomis susiduria ir Vusteris („Vorcesteris“) bei Greničas („Grinvičas“).

  2. Na, o kaip pvz. Paryžiaus atveju? Ar irgi reikia rašyti taip, kaip vietiniai vadina – Paris?

    Man atrodo, jeigu yra priimtas lietuviškas pavadinimas Edinburgas, tai nereikia išradinėti naujų miestų pavadinimų. Išties, pats neiškart ir supratau, kas čia per miestas Edinboras.

    1. Suprantu, kad į šitą klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti. Tiesiog eksperimentuoju, kaip tokie pavadinimai skambėtų lietuvių kalboje. Man būtų keista girdėti sakant „Paris“ vietoj „Paryžiaus“, bet turbūt įprasčiau. Prie „Kijivo“ vietoj „Kijevo“ juk įpratome, ar ne? (Aišku, skirtumas gerokai mažesnis)

Komentuoti: Darau, Blė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.