James Webb teleskopo atradimai nuo pat pradžių vertė permąstyti Visatos struktūrų formavimosi, o gal net visos Visatos sandaros ir evoliucijos, modelius. Nors kai kurioms anomalijoms rasti ir neegzotiški paaiškinimai, kitos vis dar išlieka ir netgi pasipildo naujomis. Tarp jų praeitos […]
Continue reading »
Saturno žiedus žinome visi. Taip pat juos, nors ir gerokai blyškesnius, turi ir kitos didžiosios planetos bei bent keli asteroidai. O kadaise, panašu, žiedų turėjo ir Žemė. James Webb teleskopu atrasta daugybė masyvių galaktikų labai jaunoje Visatoje. Kaip jos galėjo […]
Continue reading »
Gravitacija, iš pirmo žvilgsnio, atrodo labai paprasta – jei ne prigimtimi, tai bent efektu. Sferiškai simetriškas, kvadratiškai nuo atstumo mažėjantis, visą erdvę užpildantis laukas – atrodo viskas labai aišku. Bet detalėse slypi ne vienas velnias. Štai planetos, nors atrodo sferiškai […]
Continue reading »
Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė […]
Continue reading »
Giliai po matomu paviršiumi kiekvienas kosminis kūnas slepia daug įdomybių. Štai Jupiterio palydovas Europa po ledu slepia vandenyną, o nauji skaičiavimai rodo, kad priklausomai nuo šildymo pobūdžio ledo pluta gali būti nevienodo storio. Urano ir Neptūno gelmėse formuojasi deimantai, kurie […]
Continue reading »
Neptūnas, kaip ir kitos didžiosios planetos, turi storą atmosferą. Joje vyksta audros, kai kurios trunka net keletą metų. Naujos analizės rodo, kad aukštutinės Neptūno atmosferos debesuotumas koreliuoja su Saulės aktyvumu, o giliuose sluoksniuose vyksta įdomūs vandenilio sulfido kondensacijos ir transporto […]
Continue reading »
Saulės aktyvumas – vienas svarbiausių mūsų žvaigždės poveikių planetai. Jam išaugus, kyla pavojus komunikacijoms ir astronautams, bet sulaukiame daugiau ir ryškesnių šiaurės pašvaisčių. Šiuo metu dar augantis ciklas, atrodo, bus kaip reta stiprus, tad ir vieno, ir kito bus daug. […]
Continue reading »
Nieko kosmose nėra amžino, nors žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, taip tikrai gali pasirodyti. Kinta tiek žvaigždžių padėtys danguje, tiek galaktikų savybės, tiek, netgi, fizikinės konstantos. Na, dėl pastarojo kitimo nesame tikri, bet tokių idėjų nestinga. Štai ir praeitą savaitę paskelbti […]
Continue reading »
Daugelis astronominių objektų ir sistemų pasižymi gana paprastomis formomis – tai būna rutuliai ar diskai. Natūralu, kad nukrypimai nuo tokių konfigūracijų patraukia dėmesį. Pavyzdžiui, planeta, skriejanti kone statmena orbita, lyginant su žvaigždės sukimusi. Planetiniai ūkai – dar vienas geras pavyzdys: […]
Continue reading »
Atstumai kosmose, atrodytų, yra dideli. Na, kosminiai. Bet kartais net ir jų nepakanka, kad objektai išsitektų vienas šalia kito. Štai paimkime planetas Saulės sistemoje. Visos sukasi savo beveik apskritiminėmis orbitomis, tačiau jei Asteroidų žiedą pakeistume viena truputį už Žemę masyvesne […]
Continue reading »