Kąsnelis Visatos CXL: Blykst žvaigždė

Šią savaitę turime naujienų Titane, trimačių nuotraukų iš Marso ir kometos, žvaigždės megažybsnį ir dar šio bei to. Visos įdomybės – po kirpsniuku, tad smagaus skaitymo.

***

Privatūs kosminėjimai. Prieš maždaug dešimt metų prasidėjo privačių kosminių skrydžių era. „Privatūs“ šiuo atveju reiškia „valdomi ne valstybinių įstaigų“, tačiau bent kol kas nebūtinai yra finansuojamas privačiomis lėšomis. Visgi tendencijos yra tokios, kad kosmosas tampa dar viena privačios pramonės ir verslo šaka, o tai, mano supratimu, yra labai gerai. Privačios kompanijos orientuojasi į pelno gavimą, taigi ir į darbų spartumą, kaštų mažinimą ir panašų progresą, kurio nebūtinai sulauktume biudžetinėse institucijose. Apie tai, kaip privatus kapitalas keliauja į kosemosą, plačiau paskaityti galite čia.

***

Mėnulio užtemimas. Šią savaitę įvyks pilnas Mėnulio užtemimas. Deja, Lietuvoje jo nematysime, nes jis įvyks dieną. Tiesa, nenusiminkite – Mėnulio užtemimai vyksta gana dažnai, kasmet po keletą kartų, o kitą rudenį tokį matysime ir Europoje.

***

Marso porcija. Indijos zondas MOM, neseniai įskridęs į Marso orbitą, atsiuntė nuotraukų, iš kurių sudėtas trimatis Marso vaizdas. O NASA tuo tarpu pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Indijos kolegomis ISRO, kuria sutarė apjungti jėgas tyrinėjant ir Marsą, ir Žemę. NASA ir ISRO ketina kartu kurti Žemės stebėjimo kosminę misiją bei bendromis jėgomis stebėti Raudonąją planetą ir dabartiniais zondais, ir ateities misijomis.

Šalia Marso skrieja du jo natūralūs palydovai – Fobas ir Deimas. Apie Fobą pastaruoju metu vis kartais pakalbama kaip apie kosminės misijos taikinį. Ne dėl to, kad jis pats būtų labai įspūdingas, bet todėl, kad nutūpus ant Fobo, galima lengvai pakilti atgal į kosmosą (nereikia pabėgti iš Marso gravitacinio lauko), bet galima valdyti roverius Marso paviršiuje. Dabar grupė mokslininkų siūlo NASAi pasirinkti Fobą kaip Asteroidų Iniciatyvos misijos taikinį. Šia misija planuojama nusileisti asteroido paviršiuje, bet vietoje asteroido galima būtų nusileisti Fobe ir taip paruošti dirvą ateities ilgalaikėms astronautų misijoms Marso orbitoje ar jo paviršiuje. Straipsnis (mokamas) publikuotas žurnale Planetary and Space Science.

***

Trimatė kometa. Kaip ir MOM, taip ir Rosetta siunčia daug nuotraukų, iš kurių galima sudaryti trimatį kometos 67P/Čuriumov-Gerasimenko vaizdą. Vaizde matyti ne tik pati kometa, bet ir iš jos besiveržianti dujų čiurkšlė. Taip pat ten rasite ir trumpą filmuką, rodantį kometos sukimąsi.

***

Titano keistenybės. Prieš porą metų zondas Cassini Titane pastebėjo atsiradusią naują salą. Netrukus ji dingo iš radaro nuotraukų, tad buvo pavadinta „magiška sala“. Dabar (tiksliau, rugpjūtį darytose nuotraukose) ji vėl atsirado, ir negana to – dar dvigubai padidėjo, dabar jos plotas siekia 160 kvadratinių kilometrų. Anksčiau buvo manoma, kad „sala“ iš tikro buvo tik trumpalaikis darinys ežero paviršiuje, bet dabar mokslininkai linkę manyti, jog ji visgi egzistuoja visados, o jos matomumas radaro nuotraukose kinta kartu su Titano metų laikais.

Truputį aukščiau, Titano atmosferoje virš pietinio ašigalio, kybo debesis, sudarytas iš vandenilio cianido. Ši molekulė gali egzistuoti tik pakankamai žemose temperatūrose; tai reiškia, kad 300 kilometrų aukštyje virš Titano paviršiaus yra gerokai šalčiau, nei buvo manoma iki šiol – net -150 laipsnių.

***

Mirandos paviršius. Miranda yra vidinis Urano palydovas, artimiausias planetai iš penkių didžiųjų. Jos paviršiuje aptikta įvairių labai keistų struktūrų, kurios kartais neturi analogų Saulės sistemoje. Pavyzdžiui, žinomi trys netaisyklingi regionai, atskirti nuo kitų giliais grioviais, panašūs į medžiagos lopus. Dabar pasiūlytas mechanizmas, kaip tokios paviršiaus struktūros galėjo susiformuoti. Mirandą nuolat veikia stiprios Urano potvyninės jėgos, kurios periodiškai spaudžia ir tempia palydovą. Tokie tampymai, vykę milijardus metų, palaikė konvekciją ledo mantijoje po palydovo paviršiumi. Į viršų kylantys ledo srautai spaudė plutą ir sukūrė šias paviršiaus struktūras. Tyrimas publikuojamas žurnale Geology.

***

Žvaigždės megažybsnis. Nykštukė žvaigždė neseniai užfiksuota žybsinti taip, kad Saulei belieka pavydėti (o mums – džiaugtis, nes tokio žybsnio neišgyventume). Stipriausi Saulės žybsniai yra X klasės, stipriausias kada nors užfiksuotas – X45. Tuo tarpu Skalikų DG (DG Canum Venaticorum) balandį sužibėjo 10 tūkstančių kartų stipriau – maždaug X100000 klasės žybsniu. Ir tai nebuvo vienintelis žybsnis – per sekančias 11 dienų užfiksuota dar keletas žybsnių, kol galiausiai žvaigždė grįžo į pradinę būseną. Ši žvaigždė yra dvinarė, bet abi jos narės teturi po 0,3 Saulės masės. Iš kitos pusės, jų sukimosi greičiai žymiai didesni, nei Saulės, o tai gali paaiškinti tokių stiprių žybsnių kilmę: sukimasis suveja magnetinį žvaigždės lauką, kurio linijų persijungimai išlaisvina energiją. Be to, šios žvaigždės yra jaunos – vos 30 milijonų metų, palyginus su Saulės 5 milijardais – o jaunos žvaigždės paprastai yra aktyvesnės už senas.

***

Molekulė Galaktikos centre. Kosmose aptikta daugybė įvairių molekulių, ir jų sąrašas nuolat pildomas. Praeitą savaitę paskelbta apie izopropil-cianido atradimą Galaktikos centre esančiame molekuliniame debesyje Šaulio B2. Tai yra pirmoji kosmose aptikta organinė molekulė, kurios struktūra yra šakota (t.y. anglies atomai išsidėstę ne vienoje stuburinėje linijoje). Tokia šakota struktūra pasižymi ir gyvybei reikalingos aminorūgštys. Tai leidžia spręsti, jog ir Žemėje gyvybė prasidėjo nuo gana sudėtingų iš kosmoso atkeliavusių molekulių. Atradimas publikuojamas žurnale Science.

***

Šimts ūkų! ©Judy Schmidt

Savaitės paveiksliukas – šimto planetinių ūkų mozaika. Kadaise planetiniai ūkai buvo laikomi planetų sistemų formavimosi pradžia, bet dabar žinoma, jog tai yra žvaigždžių gyvenimo pabaigos. Į Saulę panašios žvaigždės, virsdamos baltosiomis nykštukėmis, nusimeta išorinius sluoksnius ir juos išstumia į gana didelę struktūrą, kurią matome kaip ūką. Čia rasite aukštesnės raiškos nuotrauką.

***

Sena supernova. 1993-aisiais metais aptikta supernova, kurios kilmę buvo sunku išsiaiškinti. Kai supernovos spektre nepavyko rasti vandenilio, mokslininkai spėjo, kad šį iš žvaigždės atėmė jos kompanionė dvinarėje sistemoje dar prieš sprogimą. Tuo metu nebuvo įmanoma šios hipotezės patikrinti, nes žvaigždė sprogo labai tankioje aplinkoje ir nepavyko nustatyti, kuri iš aplinkinių žvaigždžių buvo jos kompanionė. Dabar, naudodami ultravioletinius ir regimuosius Hablo teleskopo duomenis, mokslininkai pagaliau kompanionę rado. Atradimas patvirtino, kad žvaigždė-kompanionė tikrai yra prisirijusi daug vandenilio, taigi supernovos kilmės modelis yra greičiausiai teisingas. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Ateivių psichologija. Įdomieji skaitiniai – apie ateivius ir tai, kaip jie mąsto. Vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį reikės atsakyti, kai gausime žinių apie nežemiškos protingos gyvybės egzistavimą, yra tas, kodėl ji elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kodėl gali norėti ar nenorėti su mumis bendrauti. Ir dar kaip jie norės su mumis bendrauti – taikiai ar karingai. O kad suprastume tai, turėsime kažką suvokti apie ateivių sociologiją. Bet pastaroji išplaukia iš psichologijos, o ši – iš biologijos. Kol kas, aišku, galime tik spėlioti ir fantazuoti, kokių ateivių elgesio modelių gali būti Visatoje, bet norėdami su nežemiška gyvybe bendrauti, turėsime tas spelionės paremti realiais duomenimis.

***

Pabaigai – savaitės filmukas. Jame trumpai paaiškinama, kas yra antimedžiaga, iš ko ji susideda, kur jos galima rasti ir kuo tai susiję su viena iš didžiausių Visatos istorijos mįslių.

[tentblogger-youtube Lo8NmoDL9T8]

***

Štai ir visos naujienos šią savaitę. Klausimai ir komentarai, kaip visada, laukiami.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.