Sferinė simetrija – dažnai gera aproksmacija, nagrinėjant kosmines sistemas. Ji leidžia apskaičiuoti įdomius dalykus turint vien pieštuką ir popieriaus ir veikia kaip atrama sudėtingesniems modeliams. Bet nukrypimai nuo jos – ne mažiau svarbūs. Neretai būtent nukrypimai apskritai leidžia suprasti, kas […]
Continue reading »
Cheminės reakcijos ir panašūs procesai kosmose – jokia retenybė. Nors absoliučiai didžioji dauguma medžiagos ten yra vandenilis ir helis, taip pat egzistuoja visi likę cheminiai elementai ir šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų molekulių. Kartais jas galima panaudoti žmonių poreikiams – […]
Continue reading »
Dirbtinio intelekto – ar, tiksliau, mašininio mokymo – algoritmai randa vis daugiau pritaikymų astrofizikoje. Nuo galaktikų ar spiečių atpažinimo iki sudėtingesnių struktūrų paieškų ar ryšių radimo abstrakčiuose duomenyse – visa tai automatiniai algoritmai daro daug greičiau, nei žmonės, o dažnai […]
Continue reading »
Aptikti nežemišką gyvybę, aišku, būtų bene reikšmingiausias žmonijos atradimas per visą istoriją. Tik tiesiog šiaip sau to padaryti nepavyks – šis atradimas beveik neabejotinai bus ilgų paieškų, susidedančių iš daugybės etapų, vaisius. Keletą tokių etapų randame ir praeitos savaitės naujienose. […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Raudonoji planeta daugiau nei pusšimtį metų traukia žmonių misijas. Nuo pirmųjų praskridimų ir orbitinių zondų praėjo beveik 60 metų, bet apie Marsą nežinome vis dar labai daug. Po truputį spragą užpildyti padeda InSight, kurio rezultatų analizė paskelbta praeitą savaitę. Iš […]
Continue reading »
Žemės magnetosferoje, pasirodo, egzistuoja dalelių greitintuvas, suteikiantis elektronams milžinišką energiją. Įdomių atradimų apie energiją padaryta ir Jupiterio aplinkoje – didžiausi jo palydovai šyla ne tik dėl Jupiterio keliamų potvynių, bet ir dėl tarpusavio sąveikų. Kiti energijos pasireiškimai praėjusios savaitės naujienose […]
Continue reading »
Kosmose – ir tarpžvaigždinėje bei tarpplanetinėje erdvėje, ir asteroiduose ar kometose – randama daugybė įvairiausių cheminių junginių. Nuo paprasčiausių molekulių, tokių kaip vandenilio ar anglies monoksido, iki sudėtingų darinių, kurie Žemėje dalyvauja biologiniuose procesuose ir netgi yra gyvų organizmų „statybinės […]
Continue reading »
Be deguonies gyvybė Žemėje būtų visiškai kitokia, greičiausiai nebūtų ir protingų padarų. Apskritai deguonies svarba gyvybei nėra labai keistas reiškinys – visgi tai yra trečias gausiausias cheminis elementas Visatoje, taigi jo visur yra tikrai daug. Praėjusios savaitės naujienose deguonį sutinkame […]
Continue reading »
Moksliniai tyrimai retai vyksta tiksliai taip, kaip suplanuota. Kartais duomenų gauti nepavyksta, kartais tenka pakeisti tyrimo eigą, kartais kyla dar kokių problemų. Bet kartais būna ir priešingai – vienu tyrimu gauti duomenys pasitarnauja kitam atradimui, arba ieškodami vieno reiškinio, aptinkame […]
Continue reading »