Kąsnelis Visatos XLV: Mėnulio ir Marso meganaujienos

Ir vėl sekmadienis, ir vėl siūlau jums pakeliauti po Visatą beti pasigrožėti paslaptimis, kurias ji mums atskleidė šią savaitę. Šįkart tų naujienų nėra labai daug, bet kiekybę atperka kokybė. O kas ten tokio įspūdingo? Skaitykite po kirpsniu ir sužinosite.

***

Pradžiai – trys naujienos apie Mėnulį. Kitą rugpjūtį iš Žemės į Mėnulį išskris Mėnulio atmosferos ir dulkių aplinkos tyrėjas (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer, LADEE). Jo misija – nustatyti Mėnulio atmosferos sudėtį, tankį, pokyčius, taip pat patikrinti hipotezę, ar atmosferoje esama levituojančių dulkių. Hipotezė iškelta netrukus po žmonių išsilaipinimo Žemės palydove, kai grįžę astronautai papasakojo matę keistą švytėjimą prie horizonto po saulėlydžio. Švytėjimą galima būtų paaiškinti kaip Saulės spindulių atspindį nuo atmosferoje kabančių dulkių, bet kol kas niekas jų egzistavimo nei įrodė, nei paneigė.

Tuo tarpu NASA planuoja įrengti orbitinę tyrimų bazę Žemės-Mėnulio sistemos L2 taške (trumpai vadinamame EML-2), esančiame už Mėnulio. Toje bazėje gyventų ir dirbtų mokslininkai, panašiai kaip Tarptautinėje kosminėje stotyje. Taip pat iš tokio atstumo jie galėtų valdyti mėnuleigius palydovo paviršiuje. Tokioms misijoms reikėtų naudoti Kosminių paleidimų sistema (Space Launch System), kurią NASA ketina išbandyti ir paruošti darbui iki 2021-ųjų metų. Kelionė iki EML-2 būtų tolimiausia žmonių kelionė nuo Žemės ir pasitarnautų kaip didelis žingsnis pirmyn ruošiant žmonių misijas į Marsą ir asteroidus.

Na o kitokias Mėnulio tyrimų viltis puoselėja privačios kompanijos: Google įsteigto „Lunar X“ prizo besivaikančios trys dešimtys firmų turbūt atliks įvairiausius parengiamuosius darbus, kurių rezultatai ateityje padės ruošiant nuolat gyvenamų mokslinių bazių Mėnulyje įrengimą. Vienas iš šalutinių „Lunar X“ projekto tikslų – vandens Mėnulyje atradimas. Ne skysto, bet sušalusio į ledą; tikrai žinome, jog jo ten yra, bet vandens aptikimas iš Mėnuleigio leistų nustatyti ir tai, kaip lengva jį būtų pasiekti ateities kolonistams.

***

Savaitės meganaujiena yra, savaime suprantama, kažkoks paslaptingas atradimas Marse. Dar antradienį Marso mokslinės laboratorijos (Marse Science Laboratory, MSL; „Curiosity“ yra viena iš laboratorijos dalių) atstovai pranešė, jog Smalsiukas padarė atradimą, kuris „įeis į istorijos vadovėlius“. Koks tai atradimas, kol kas nesakoma, nes mokslininkai nori baigti analizuoti duomenis ir gautą informaciją patvirtinti.

Savaime suprantama, oficialių šaltinių tyla yra puiki dirva įvairioms spėlionėms. Kai kurios iš jų yra juokingos ar nepamatuotos (Kinijos marsaeigis, žali žmogeliukai, nafta…), bet kitos – labai protingos ir leidžiančios susiprasti, koks tas atradimas būti gali, o koks – negali. Viena iš dažniausiai linksniuojamų Smalsiuko sudedamųjų dalių yra SAM (Sample Analysis at Mars, Mėginių analizės Marse) prietaisas, susidedantis iš įvairių cheminės ir spektroskopinės analizės elementų. Jis iš principo gali aptikti organines molekules, tačiau vien jos nėra tvirtas gyvybės įrodymas, nes bent kai kurios molekulės gali susiformuoti vien dėl Saulės ultravioletinių spindulių poveikio.

Koks atradimas yra iš tiesų, turėtume sužinoti per artimiausias savaites. Kai bus paskelbta, pranešiu :)

***

Turite 3D akinius? Jei turite – užsidėkite ir grožėkitės šiuo Marso kopų vaizdu. Beje, tai nėra tik gražus paveiksliukas – metodas, kuriuo sudaromas trimačio vaizdo įspūdis, gali būti panaudotas sudaryti centimetrų tikslumo trimačiams vietovės žemėlapiams. Taip iš principo vien orbitiniais zondais galima sukurti labai detalius marsalapius.

Kol Smalsiukas ir „Opportunity“ tyrinėja Marso paviršių, toliau planuojamos ateities misijos. Europos ir Rusijos kosminės agentūros sutarė bendradarbiauti ruošiant misiją ExoMars. Ji susidės iš orbitinio zondo, tyrinėsiančio Marso paviršių ir atmosferą, bei marsaeigio, kuris ieškos kadaise egzistavusios ir gal dabar egzistuojančios gyvybės požymių.

***

Dvi nuotraukos iš Saturno. Pirmoji – pokyčiai ploname F žiede, sukeliami aplink besisukančių palydovų-piemenų. Antroji – tiesiog spalvotas Saturno portretas.

***

Viena iš nykštukinių Saulės sistemos planetų, Makemake, yra šiek tiek mažesnė už Plutoną ir sukasi šiek tiek toliau nuo Saulės. Kai ji buvo atrasta 2006-aisiais, astronomai manė, kad ir jos savybės bus panašios. Tačiau dabar, užfiksavę, kaip Makemake užtemdo tolimą žvaigždę, jie nustatė, jog Makemake visiškai neturi atmosferos. Tuo tarpu Plutone atmosfera, nors ir labai reta, egzistuoja. Tokie atradimai tik parodo, kiek daug mes dar galime sužinoti apie Saulės sistemos pakraščius.

***

Astronomai aptiko naują egzoplanetą. Kas čia tokio, sakysite; juk planetų šiais laikais aptinkama daugybė. Taip, bet ne tiesiogiai nufotografuojant jų skleidžiamą (ar atspindimą) šviesą. Šiuo būtų kol kas aptikta tik keletas planetų, o Andromedos kapos b (Kappa And b), kaip pavadinta naujoji planeta, yra artimiausia Žemei, nutolusi vos per 50 parsekų. Taip pat Andromedos kapa yra didžiausia žvaigždė (2,5 Saulės masės), prie kurios pavyko tiesiogiai nufotografuoti planetą. Planetos masė 13 kartų viršija Jupiterio masę – tai nelabai keista, nes tiesiogiai aptikti kol kas galime tik labai masyvias planetas, – o nuo žvaigždės ją skiria atstumas, tik šiek tiek didesnis už Neptūno orbitą. Taip arti žvaigždės planetų kol kas tiesiogiai aptikta nebuvo.

***

Ūkas Sh2-112. ©Bill Snyder
Ūkas Sh2-112. ©Bill Snyder

Pažiūrėję plika akimi į giedrą nakties dangų, matome tamsą ir daugybę šviesių taškelių. Bet kas būtų, jei galėtume rinkti mūsų akis pasiekiančius fotonus ne sekundės dalelę, o keletą valandų, ir tik tada bendrą vaizdą apdoroti smegenyse? Laimei, tokius vaizdus pamatyti mums leidžia astrofotografai, darantis ilgo išlaikymo nuotraukas. Štai čia, savaitės paveiksliuke, matome daugiau nei 18 valandų trukmės stebėjimo rezultatą – tarp daugybės žvaigždžių išnyrantį ūką, apšviestą jame esančios 30 Saulės masių žvaigždės.

***

Prieš dvi savaites rašiau apie ryškiausią kada nors stebėtą žybsnį mūsų Galaktikos centrinėje juodojoje skylėje. Dabar galite pažiūrėti Space.com ir NASA video siužetą, kuriame pristatomas šis atradimas ir NuSTAR teleskopas, leidęs tą žybsnį aptikti.

***

Kompiuteriniai modeliai rodo, jog Visatoje besiformuojančios struktūros kaupiasi į didelius telkinius, kuriuos jungia retų dujų ir tamsiosios materijos tiltai; visas toks tinklas vadinamas „kosminiu voratinkliu“. Galaktikų spiečių ir superspiečių yra žinoma daugybė, bet tiltus tarp jų atrasti sunkiau, nes juos sudaro silpnai spinduliuojančios labai karštos dujos. Visgi tą pavyko padaryti „Planck“ infraraudonųjų spindulių teleskopo komandai, tyrinėjančiai kosminę foninę mikrobangų spinduliuotę. Ieškodami, kur ta spinduliuotė yra sugeriama arba kur jos fotonai gauna energijos, lėkdami pro energingų dalelių telkinių, jie nustatė, jog galaktikų spiečius Abell 399 ir Abell 401 jungia milžiniškas karštų dujų tiltas, būtent toks, kokį ir numato kosmologiniai modeliai.

***

Norite pasimokyti astronomijos, susipažinti su kosmologija, galaktikomis ir panašiais dalykais? CosmoQuest jums siūlo jau antrą virtualų astronomijos kursą: 8 paskaitos per keturias savaites, kuriose susipažinsite su galaktikomis, galaktikų spiečiais ir kosmologija. Tiesa, malonumas kainuoja 240 dolerių, tad turbūt nedaugelis skaitytojų ryšis prisijungti prie šių pamokų. Bet mane žavi pati idėja mokyti astronomijos (ar bet kokio kito dalyko) virtualiai, kad žinių galėtų gauti bet kur Žemėje esantys žmonės.

***

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių „argumentų“ prieš kosmoso tyrimus ir apskritai astronomiją yra „o kam viso to reikia?“ Juk astronomai nei bado Afrikoje neišsprendžia, nei ekonominės krizės nenumalšina, nei darbo vietų „paprastiems žmonėms“ nesukuria… Bet ar tikrai? Europos kosminė agentūra (ESA) pristato filmuką apie tai, kiek iš tikro kainuoja investicijos į kosmosą. Pasirodo, ESA atiduoda daugiau dividendų, nei gauna investicijų, tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria daugiau nei 300 tūkstančių darbo vietų Europoje ir nuolat tobulina technologijas, pasitarnaujančias kasdieniame mūsų gyvenime. Aš šitai jau seniai žinojau, o jūs?

***

Štai ir visos naujienos šiai savaitei. Kitą kartą galbūt jau galėsiu pasakyti, ką tokio Smalsiukas rado Marse. Bet jei ir ne, tai naujienų vis tiek bus – ir vėl įdomių, ir vėl kosminių. O kol kas, kaip visada, laukiu komentarų.

Laiqualasse

5 komentarai

  1. Tie kosminiai tiltai, tikrai turetu buti. Gerai pagalvojus, juk galaktikos juda, ir tikrai su jomis juda ne visos dulkes bei dujos. Ju greitis tikrai turi buti kiek mazesnis nei zvaigzdziu, planetu ir kitu objektu. Galaktikos palieka jas uz saves, o tuo tarpu jos kondensuojasi “tuscioje“ erdveje. Tik sunku isivaizduoti kokie ten kiekiai. Nors gerai pagalvojus pralekia ne viena ir ne dvi galaktikos (juk galaktiku spieciai ir superspieciai turi tukstancius galaktiku) taip palikdamos begale dulkiu ir duju kurios kaupiasi i tokius tiltus. O del Kosmoso ir investiciju i ji, kaip ir visada, zmones matyt dar masto kad tie pinigai yra vagiami arba svaistomi i visas puses ir jie nieko negauna. Juos reikia sviesti, rodyti kas buvo israsta, kamputyje parasius – Was made by Astronomy and Cosmos research. Gal kiek aiskiau pasidarytu. :) Na ir pats zinai, kad sita karta vis dar senu paziuru, ir jie mano kad naujoves yra pinigu svaistymas ir raganavimas. :D

    1. Žvaigždės ir dujos iš galaktikų išlekia nebent susiliejimų metu arba galaktikai judant spiečiaus viduje. Kitu atveju galaktika pakankamai gerai išlaiko savo sudedamąsias dalis, taigi tiltai atsiranda ne dėl to :)

      Švietimas visada gerai, dėl to ir stengiuosi tai daryti, kai tik užtinku kokią nors įdomią informaciją.

  2. Visai neblogų internetinių kursų galima atrasti čia: http://www.academicearth.org/lectures/search/astronomy/, http://www.khanacademy.org/science/cosmology-and-astronomy. Ir jie nemokami :)
    Po šio straipsnio pagalvojau, kad laukiu dviejų dalykų: paaiškinimo, kas gi galbūt buvo atrasta „Curiosity“ marsaeigiu bei laiko, (jei) bus įkurta Langranžo taške tyrimų stotis. :)

    Ačiū už nuolatines dangaus įdomybių apžvalgas – pačiam laiko nelieka atsirinkti informaciją, tai čia, kai viskas sudėta, labai patogu.

    1. Prašau :) Malonu žinoti, kad patinka ir kad skaitote.

      Apie academic earth žinojau jau seniau, o štai khan academy – naujiena. Ačiū už pasidalinimą.

Komentuoti: Ronaldas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.