Su sąlyga, kad rytoj nelabai būsiu onlaino platybėse, Visatą pakramsnosiu šiandien. Šios savaitės naujienose mokslo pasitaikė nedaug, bet pabandysiu atsipirkti gražiais paveiksliukais. Tačiau apie viską nuo pradžių, o to visko yra gana įvairaus.

***

Šiandien iš kosmodromo Floridoje pakilti ir Tarptautinės kosminės stoties link nuskrieti turėjo pirmasis komercinis kosminis laivas – kompanijos SpaceX „Falcon“ („Sakalas“) raketa nešėja, nešanti „Dragon“ nepilotuojamą kapsulę su maisto ir panašiomis atsargomis stoties įgulai. Galite pasižiūrėti ir filmuką, kaip viskas turėjo vykti. Deja, viskas nepavyko, kaip planuota: paskutiniu momentu automatinės sistemos nustatė, jog viename variklyje per didelis slėgis, taigi skrydį teko atidėti. Kitą kartą bandyti bus galima visai netrukus – antradienį. O šitos problemos nereikėtų suprasti kaip kažko labai blogo; kaip tik šaunu yra tai, kad saugumo sistemos suveikė ir neįvyko avarija.

***

Pasižiūrėję į Saulę per teleskopą (tik nedarykite to tiesiai! Saulės šviesą galima sugauti ant paprasčiausio balto popieriaus lapo ir žiūrėti į lapą, kitaip susideginsite akis, jei neturite specialių filtrų!), galite išvysti dėmių ant jos paviršiaus. Dėmės atrodo tamsios, nors jų šviesis yra taip pat didžiulis, tik šiek tiek mažesnis, nei likusios Saulės dalies. Tose Saulės paviršiaus vietose stipraus magnetinio lauko linijos išlenda į paviršių. Jų dydis ir kiekis kinta priklausomai nuo Saulės aktyvumo, bet šiaip dėmės yra labai didelės – gerokai didesnės už Žemę, o didžiausios skersmeniu siekia Jupiterio dydį.

***

Toliau kalbant apie Saulę – rytoj dalyje Žemės bus matomas žiedinis jos užtemimas. Žiedinis užtemimas būna tada, kai Mėnulis kerta Saulę būdamas toliau nei vidutiniškai nuo Žemės, taigi regimasis Mėnulio spindulys yra mažesnis už Saulės regimąjį spindulį. Po prieš porą savaičių buvusios superpilnaties Mėnulis šiuo metu beveik pasiekė orbitos apogėjų (t.y. toliausią tašką nuo Žemės), taigi Saulės visiškai neuždengs. Deja, Lietuvoje užtemimo nesimatys – jis įvyks naktį mūsų laiku.

***

Reiškinys, kurį matysime ir Lietuvoje, nutiks birželio pradžioje; tai – Veneros tranzitas Saulės disku, kuris nepasikartos iki 2117-ųjų metų. Jei žadate jį stebėti (tikrai tą rekomenduoju), norite prisidėti prie Saulės skersmens ir kitokių matavimų patikslinimo bei turite išmanųjį telefoną, galite atsisiųsti programėlę, kuri padės jums tiksliai nustatyti svarbius tranzito etapus.

***

Netoli Žemės yra 4700 potencialiai pavojingų asteroidų. Ne, tai nereiškia, kad jau tuoj Briusas Vilisas galės gelbėti pasaulį, tiesiog toks skaičius asteroidų, kurių orbitos kerta Žemės orbitą, aptiktas per daugelio metų stebėjimus, papildytus šią savaitę. Šie asteroidai bus stebimi toliau, tikslinant jų orbitų parametrus. Didžioji dalis jų su Žeme niekada nesusidurs, nors kai kurie gali pralėkti visai netoli. Jei paaiškės, kad tarp tų asteroidų yra ir tikrai pavojingų, tai bus proga išbandyti šiuo metu jau kuriamas kosminės gynybos sistemas – pakreipti asteroidų orbitas branduoliniais sprogimais ar kaip nors kitaip.

***

Štai jums Samčio (ta prasme, Didžiųjų Grįžulo ratų) nuotrauka. Sakysite, nieko ypatingo? O jei pasakysiu, kad ji daryta ne ant Žemės, bet pusiaukelėje į Jupiterį? Šią nuotrauką išplatino kosminio zondo „Juno“, šiuo metu skrendančio Jupiterio link, komanda; tai yra viena iš daugelio dangaus nuotraukų, kurios buvo padarytos tikrinant zondo stabilizavimo ir fotografavimo sistemas. Bet man ši nuotrauka įdomi ne tuo; ji padeda dar kartą suvokti, kokia milžiniškai neaprėpiamai didžiulė yra kosminė erdvė. Štai kosminis laivas, nuskridęs du astronominius vienetus nuo Žemės, padarė ne tokio ir tolimo asterizmo nuotrauką, o jis atrodo visiškai taip pat, kaip ant Žemės. Net ir nuskridus iki Plutono, Samčio vaizdas nepasikeistų. Kad ir kokia didelė būtų Saulės sistema, palyginus su Žeme, tarpžvaigždinė erdvė yra dar daugybę kartų didesnė.

***

Štai jums vienas ūko paveiksliukas – Tarantulo ūkas Didžiajame Magelano debesyje. Tai yra didžiausias žinomas žvaigždėdaros regionas. Nuotraukoje matome dulkių ir dujų linijas bei sankaupas, nušviestas jaunų žvaigždžių.

***

O štai ir dar vienas ūko paveiksliukas – šįkart mūsų Galaktikoje esančio Gulbės X ūko. Tai irgi yra aktyvios žvaigždėdaros regionas, tik šiame paveiksle, darytame ilgų infraraudonųjų bangų diapazone, pačių žvaigždžių nelabai matyti (jaunos masyvios žvaigždės daug ryškiau spinduliuoja ultravioletinius spindulius).

***

Kas atsitinka, kai planeta priartėja per arti savo žvaigždės? Ji pavirsta kometa. „Keplerio“ komanda aptiko tokią uolinę planetą, garuojančią žvaigždės šviesoje. Planetos metai trunka vos 15 valandų, taigi ji yra labai labai arti savo žvaigždės, nutolusi vos per vieną šimtąją astronominio vieneto. Planetos paviršius įkaitęs iki dviejų tūkstančių laipsnių, taigi dieną ten lydosi metalas ir akmuo. Planetos masė taip pat, atrodo, labai nedidelė – vos porą kartų viršija Merkurijaus masę, o Žemės masei nusileidžia dešimteriopai. Tokia uolinė planeta tirpsta ir garuoja žvaigždės šviesoje, į aplinką skleisdama dulkių ir dujų pliūpsnius. Medžiaga susitelkia į uodegą už planetos, suteikdama jai kometišką išvaizdą. Uodega pridengia žvaigždės šviesą, taigi planetos tranzitai atrodo kitaip, nei beuodegės planetos – tai padėjo astronomams aptikti šią planetą.

***

Spiralinės galaktikos diskas iš šono gali atrodyti kaip koks nors laitseiberis. Ši galaktika – NGC891 – anksčiau nebuvo parodyta plačiajai visuomenei. Ne dėl baisiųjų mokslininkų konspiracijos, o paprasčiausiai dėl to, kad Hablo padarytų nuotraukų yra tiek daug, jog visų parodyti paprasčiausiai neįmanoma. Pagalvokite – virš milijono nuotraukų per du dešimtmečius! Tai yra beveik pusantro šimto nuotraukų kasdien. Bet dabar visi norintys gali kapstytis Hablo nuotraukų archyve, o radę ten gražių nuotraukų, jas truputį paredaguoti (pašalinti blogus pikselius, paryškinti kontrastą ar spalvas) ir dalintis jomis Flickr konkurse. Galima ir nesidalinti, o tiesiog žvalgytis ir grožėtis.

***

Ir paskutinis paveiksliukas. Tai kažkada buvo laikoma ūku, bet iš tiesų tai yra mūsų kaimyninė Andromedos galaktika (dar žinoma kaip M31). Čia matote jos ultravioletinį vaizdą, atskleidžiantį žvaigždėdaros regionus, žiedais juosiančius centrą.

***

[tentblogger-youtube Muk4F_LvbYs]

Trumpas filmukas, pristatantis tris technologijas, padedančias ypatingai tiksliai stebėti dangų: aktyvią optiką (teleskopų veidrodžių formos koregavimą realiu laiku), adaptyviąją optiką (atmosferos turbulencijos poveikio pašalinimą, pasitelkiant lazerių spindulius) ir interferometriją, paverčiančią teleskopų grupę viena didele akimi.

***

Pabaigai – šiaip įdomus futuristinis išradimas: „antigravitacinis“ kompiuterio valdymo įrankis. Rutuliuką ore palaiko elektromagnetai, kurie gali būti programuojami ir atkartoti žmogaus padarytus rutuliuko judesius arba judinti rutuliuką taip, kaip nurodo programa. Kol kas tik pirminis variantas, bet ateityje patobulinta versija, manyčiau, ras pritaikymų jei ne kasdieniame gyvenime, tai bent jau įvairioms mokslo populiarinimo prezentacijoms ar komerciniams tikslams.

***

Štai ir viskas šiam kartui. Kitą savaitgalį turbūt bus daugiau – visgi papildoma diena prisidės.

Laiqualasse