Paprastumo masteliai

Turbūt kiekvieną kartą, kai tik plačiai skaitomoje spaudoje (delfiuje, alfoje, ar kad ir technologijose) pasirodo straipsnis apie kokį nors astrofizikinį atradimą, tarp komentarų galima sulaukti kažko panašaus į šiuos du teiginius:

Teiginys 1: "Kam viso to reikia, juk tai absoliučiai nenaudinga???"

Teiginys 2: "Nu tie mokslininkai šokinėja aukščiau bambos – dar nesugalvojo, kaip sustabdyti klimato atšilimą*, o jau sakosi suvokę galaktikų evoliuciją**."

* – čia galima įterpti bet kurią kitą komentaro rašymo metu aktualią problemą, kaip kad paukščių ar kiaulių gripą, ekonominį krizių arba artėjantį gėjų paradą.

** – kartais šita frazė netgi atitinka straipsnyje pristatomo tyrimo turinį, bet toli gražu ne visada.

Savaime suprantama, tuose portaluose tokie komentarai dažniausiai būna parašomi su šiek tiek mažiau lietuviškų raidžių ir daugiau necenzūrinių žodžių bei skyrybos ženklų. Bet komentatorių galimas neraštingumas nereiškia, kad šitie komentarai nepaliečia rimtos problemos. Visuomenė mokslą suvokia labai kitaip, negu mokslininkai. Ir, ypač rinkdamiesi informaciją iš tokių nuotrupų, kokios yra straipsniai naujienų portaluose, visuomenės nariai visai pagrįstai ima kelti štai tokius klausimus. Na o mokslininkai dažnai sunkiai gali į juos atsakyti, nors jei sugebėtų tą padaryti, tai mokslo suvokimas nemokslininkų tarpe turbūt smarkiai pagerėtų.

Būtent ta proga šiandien pasistengsiu pakomentuoti antrąjį teiginį, o pirmąjį paliksiu ateičiai, kai pats suprasiu atsakymą į tą klausimą.

Taigi, kaip čia yra, kad mokslininkai rimtu veidu diskutuoja apie sandarą ir evoliuciją dalykų, kurių žmogaus protas realiai nepajėgia suvokti anei įsivaizduoti – galaktikas, juodąsias skyles, netgi visą Visatą arba kitas visatas – kai tuo tarpu aplink matome tiek daug kasdienių problemų – vandens ir maisto trūkumą, epidemijas, klimato kaitą, artėjančią energetinę krizę – kurios puikiai galėtų būti tų pačių mokslininkų išspręstos? Atsakymas susideda iš kelių dalių.

Visų pirma, "mokslininkas" nėra vienalytis terminas. Kaip ir koks nors "valstybės tarnautojas". Aišku, tai gali pasirodyti visiškai akivaizdu, bet kartais susidaro įspūdis, kad nemokslininkai šito nelabai suvokia arba pamiršta. Taigi aiškinu nuodugniai. Skirtumas tarp biologo, fiziko, lingvisto ir ekonomisto yra milžiniškas. Aš esu fizikas, bet biologijos neišmanau beveik visiškai. Kaip ir ekonomikos. Apie lingvistiką šį tą žinau, bet tik todėl, kad laisvalaikiu pasidomėjau. Taip pat didelis skirtumas, nors ir ne toks didžiulis, kaip tarp aukščiau išvardintų, yra tarp skirtingų vienos mokslo šakos atstovų: astrofizikas, biofizikas, lazerių fizikas ir kvantinės fizikos teoretikas yra skirtingos profesijos, ir nors jų atstovai paprastai šį tą žino apie kitų sričių kolegų darbą, tos žinios yra toli gražu nepakankamos patiems užsiimti tų sričių mokslu. Šitokį sudalinimą galima tęsti ir dar keletu lygių, kurių kiekvienas yra sunkiai pastebimas žiūrint iš šalies. Sekantis toks lygis būtų skirtumas tarp astrofizikų stebėtojų ir astrofizikų teoretikų. Aš, būdamas teoretikas, tik labai apytikriai išmanau šiuolaikinių teleskopų veikimo principus ar duomenų apdorojimo technologijas; stebėtojai tik apytikriai išmano skaitmeninio modeliavimo kodus ir modelių vystymą. Na ir dar giliau, jau užėjus į teorinės astrofizikos sekciją, galima skirstytis į planetų formavimosi tyrėjus, žvaigždžių sandaros tyrinėtojus, galaktikų modeliuotojus, kosmologus ir t.t. Šitie skirtumai jau yra pakankamai maži, kad vienas žmogus galėtų suvokti keletą jų ir netgi pastebimai prisidėti prie ne savo srities mokslo progreso, tačiau tą padaryti reikalauja kažkiek laiko ir pastangų. Po šitokio paaiškinimo tikiuosi jau visiems turėtų būti aišku, kodėl astrofizikai tyrinėja kosmosą, o ne sprendžia pasaulinę ekonominę krizę. Seniai praėjo tie laikai, kai vienas Aristotelis, Niutonas ar Laplasas galėjo dirbti keliose mokslo srityse ir tapti jose visose žinomas.

Neabejoju, kad dabar gali kilti tas pirmasis klausimas arba jo variacija – "o kam leisti tiek daug pinigų tiems nenaudingiems tyrinėjimams, kai galima juos išleisti pelningiau?" Klausimas iš principo nėra klaidingas, ir tą išsiaiškinti verta, tačiau atsakymas – labai paprastas. Taip jau yra daroma. Fundamentaliesiems mokslams visame pasaulyje finansavimas yra gerokai menkesnis, nei "naudingiesiems", t.y. klimato kaitos tyrinėjimams, taikomajai genetikai ar ekonomikai. O dar labiau sumažinus tą fundamentaliųjų mokslų finansavimą, astrofizikai tikrai nepuls persikvalifikuoti į genetikus ar ekonomistus, nes daugeliui mūsų tai tiesiog bus neįdomu. Daugelis šių mokslininkų mieliau sutiks susiveržti diržus, nei pradėti dirbti kažką "dėl atlyginimo". Ir tai yra nuostabu, nes parodo, kad bendruomenė sudaryta iš asmenų, kuriuos motyvuoja būtent mokslas, o ne pašaliniai aspektai. O padidinus finansavimą "naudingiems" mokslams jų kokybė gal ir pagerėtų, bet gali atsirasti ir neigiamas efektas – būtent tie minėtieji "netinkamai motyvuoti" žmonės, kurie galbūt užplūstų mokslo institucijas. Pati savaime tokia motyvacija – pinigai, šlovė ir visa kita, kas nėra būtent pats tiriamasis dalykas – visiškai nėra blogai, bet koncentruojantis į ją, gali nukentėti mokslininkų sąžiningumas. O tai yra labai blogai dėl to, kad likusi visuomenės dalis, kaip jau rašiau aukščiau, mokslininkus mato tarsi gana vienalytę masę, ir vienas "deguto šaukštas" tos masės įvaizdį labai pagadina. O įvaizdis yra svarbus, nes iš jo ateina nemaža dalis susidomėjimo.

Taigi pirma atsakymo dalis apibendrintai gali būti parašyta taip: mokslininkai tyrinėja galaktikas, nors dar neišsprendė klimato kaitos, todėl, kad viena ir kita daro skirtingi mokslininkai. Ir tų skirtingų sričių mokslininkų bei finansavimo santykis gana neblogai atspindi santykinę tų sričių svarbą žmonijai.

Dabar antroji atsakymo dalis. Visata yra nepalyginamai paprastesnė, už Žemės klimatą. Taip taip, aš parašiau teisingai, jūs perskaitėte irgi teisingai – Visata yra labai paprastas dalykas. Na gerai, prisipažinsiu, kad truputį jus apgaudinėju. Paprasta yra ne Visata, bet ją aprašantys modeliai. Nagrinėjant Visatos evoliuciją didžiausiuose masteliuose, nebūtina kreipti dėmesio į ekonomines problemas vienoje planetoje. Nebūtina netgi kreipti dėmesio į pavienių žvaigždžių gyvenimus, o kartais, priklausomai nuo siekiamo rezultatų tikslumo, net ir atskiros galaktikos gali būti paverčiamos taškais arba net išvis pamirštamos. Juk visą Visatos erdvės vystymąsi galima aprašyti vos keliais parametrais: Hablo konstantos verte bei visų sudedamųjų Visatos elementų (mūsiškės atveju – spinduliuotės, materijos ir tamsiosios energijos) daliniais tankiais ir būsenos lygtimis, susiejančiomis tą tankį su slėgiu. Na dar kelias universalias konstantas pridedame, ir pirmyn – turiem kosmologinį modelį. Arba kitas pavyzdys – juodoji skylė. Ji yra pilnai aprašoma vos trimis parametrais: mase, sukimosi momentu ir elektriniu krūviu. Savaime suprantama, jog ir kosmologinį, ir galaktikos centro (kuriame yra juodoji skylė) modelį galima būtų tobulinti, pildyti, daryti sudėtingesnį ir tikslesnį, tačiau labai daug dėmesio vertų rezultatų galima gauti iš labai paprastų modelių. Tai, žinoma, tik parodo, kiek daug mes dar nežinome apie Visatą ir kiek yra galimybių kažką atrasti.

O dabar pagalvokime apie klimato kaitos modeliavimą. Kiek faktorių gali turėti įtakos klimatui? Atsakymo į šį klausimą nežinau, bet manau, kad jų yra daug. Pradedant Žemės paviršiaus netolygumais ir vandens/sausumos pasiskirstymu, baigiant žmonių veikla ir neaplenkiant vadinamojo kosminio oro – Saulės vėjo, kosminių spindulių, bombarduojančių atmosferą, ir t.t. Panašiai, tik dar blogiau, yra ir su ekonominiu kriziumi: norint tokį sumodeliuoti, neužtenka įvertinti daugybę faktorių, bet dar reikia atsižvelgti ir į tai, kad ekonomikos vystymasis priklauso nuo žmonių mąstymo ir elgesio, kurio kol kas jokiais dėsniais pilnai paaiškinti nepavyksta. Nuo šio iracionalumo faktoriaus priklauso ir klimato kaita bei daugelis kitų "einamųjų" problemų; pavyzdžiui, pagalvokite apie vandens ir maisto trūkumą Afrikoje – be "žmogiškojo faktoriaus", šiuo atveju pasireiškiančio labai negražia puse, jo juk nepaaiškinsi. Taigi "vertingos" problemos, kurių sprendimai būtų naudingi čia ir dabar, yra nepalyginamai sudėtingesnės nei fundamentalieji tyrimai būtent todėl, kad jas sprendžiant reikia įvertinti žymiai daugiau dalykų.

Tęsiant kalbą apie sudėtingumus ir išsiaiškinimus, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad aukščiau pateiktų pavyzdinių komentarų dalis "<…> jau sakosi suvokę galaktikų evoliuciją <…>" yra irgi neteisinga. Joks rimtas mokslininkas niekada nepasakys, kad "štai mes jau supratome, kaip vyksta galaktikų evoliucija". Ir taip jis nesakys ne dėl to, kad tokiu atveju smarkiai sumažėtų finansavimas. Tiesiog tai būtų melas, o mokslininkai apie savo darbą meluoja labai retai, jei išvis tai daro. Apie fundamentalią Visatos struktūrą – pradeant kosmologija ir galaktikomis, baigiant elementariosiomis dalelėmis – mes suprantame labai mažai. Ir kiekvienas naujas atradimas yra geriausiu atveju tik mažytis žingsnelis pilno supratimo link. Tuo tarpu apie procesus, nulemiančius klimato kaitą, mes žinome jei ne viską, tai bent jau pakankamai, kad galėtume numatyti įvairių veiksmų pasėkmes bei kurti būdus su jomis kovoti.

Taigi, apibendrinant šiuos pamintijimus: jei kas nors dar jums bandys išaiškinti, kad mokslininkai šokinėja aukščiau bambos su fundamentaliaisiais mokslais, užuot stabdę klimato kaitą, galėsite jiems drąsiai paaiškinti, kad taip nėra. Visų pirma – "aukščiau bambos šoka" kiti mokslininkai, nei klimatą šaldantys. Visų antra – fundamentalieji tyrimai yra paprastesni, nei taikomieji. Visų trečia – tai nėra "šokimas aukščiau bambos", o tik bandymas truputėlį pasistiebti ir žvilgtelėti į paviršių stalo, po kuriuo dar pėsti vaikštom.

Tai tiek šiam kartui.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.