2016-ieji metai atnešė dešimtis mokslo atradimų. Visi kalba ir atsimena gravitacines bangas, planetą prie artimiausios Saulei žvaigždės, planus iki jos nusiųsti zondą… Bet atradimų buvo ir daugiau, gal ne tokių skambių, bet ne mažiau įdomių. Apie juos rašiau visus metus Visatos kąsneliuose, o čia – trumpas įdomesniųjų sąrašas. Pirmoje dalyje – pirma metų pusė, apie antrąją – netrukus, gal dar šiemet, o gal jau kitąmet.

***

Sausis:

– Mėnulio apžvalgos zondas aptiko Apollo 16 misijos raketos nusileidimo vietą; anksčiau tas pats zondas buvo aptikęs kitų Apollo misijų – 13, 14, 15 ir 17 – raketų nusileidimo vietas;

– Europos kosmoso agentūra ėmė svarstyti misijų į Mėnulį galimybes;

– NASA paskelbė apie Planetinės gynybos koordinavimo tarnybos (Planetary Defence Coordination Office) sukūrimą;

– Paskelbta apie šimtą egzoplanetų, atrastų atnaujinto Keplerio teleskopo misijos K2 metu;

– Grupė egzoplanetų medžiotojų sudarė 10 tūkstančių cheminių junginių sąrašą, kuris turėtų padėti ateityje tiriant egzoplanetų atmosferas ir ieškant jose galimų gyvybės požymių;

– Sudarius Paukščių Tako žvaigždžių amžiaus žemėlapį paaiškėjo, kad seniausios žvaigždės – 10-12 milijardų metų amžiaus – yra susitelkusios centrinėje Galaktikos dalyje, o tolstant nuo jos, tipinis žvaigždžių amžius mažėja; prie Saulės dauguma žvaigždžių yra 3-6 mlrd. metų amžiaus, o pakraščiuose – dar jaunesnės.

– Kometos 67P paviršiuje aptikti vandens ledo kristalai – tai yra netikėta, nes anksčiau manyta, kad ledą dengia dulkių sluoksnis; gali būti, kad kometos aktyvumas nupūtė dulkes arba išmetė ledo dalelių, kurios nusėdo kometos paviršiuje;

– Paskelbti netiesioginiai įrodymai, kad Saulės sistemos pakraštyje gali egzistuoti devinta planeta, dešimt kartų masyvesnė už Žemę;

– Aptiktas žybsnis, tuo metu laikytas ryškiausia kada nors matyta supernova; tiesa, metų pabaigoje paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo suardytos žvaigždės liekanų kritimo į juodąją skylę spinduliuotė.

***

Vasaris:

– Paskelbta, kad Tarptautinės kosminės stoties išorėje net 18 mėnesių išgyveno dvi mikroskopinės grybų rūšys;

– Nustatyta, kad Saulės žybsnių metu protuberantai, krisdami atgal į Saulę, sukuria smūgines bangas, kurios gali įgreitinti iš Saulės pabėgančias daleles beveik iki šviesos greičio;

– Naujos New Horizons atsiųstos nuotraukos parodė, kad Plutono atmosfera yra sluoksniuota, o Sputniko lyguma („širdis“) yra labai jauna, vos 10 milijonų metų amžiaus, paviršiaus struktūra;

– Liuksemburgo vyriausybė paskelbė paruošianti teisinę bazę, skatinsiančią asteroidų kasinėjimo kompanijas rinktis šią šalį veiklai vystyti;

– Nustatyta, jog kometa 67P sudaryta iš trijų ketvirčių dulkių ir ketvirčio ledo, taigi yra labai minkšta;

– Paaiškėjo, kad Saturno žiedų optinės savybės nepriklauso nuo jų tankio, o pastarasis visų žiedų yra daugmaž vienodas;

– Pranešta apie pirmo tiesioginio gravitacinių bangų signalo aptikimą;

– Aptikta masyviausia žinoma uolinė egzoplaneta, 16 kartų masyvesnė už Žemę BD+20594b;

– Identifikuota šimtai galaktikų, besislepiančių nuo mūsų už centrinės Paukščių Tako dalies;

– Pirmą kartą tiesioginiais stebėjimais pavyko nustatyti egzoplanetos sukimosi spartą;

– Pirmą kartą pavyko užfiksuoti atmosferą superžemėje;

– Pirmą kartą nustatytas atstumas iki galaktikos, iš kurios atsklido trumpas radijo bangų žybsnis.

***

Kovas:

– Į Žemę grįžo beveik metus Tarptautinėje kosminėje stotyje praleidę JAV ir Rusijos astronautai;

– Plutono nuotraukose pastebėti debesys;

– Pasiūlyta hipotezė, kad aktyvių galaktikų branduolių tėkmės galėjo išmesti apie pusę Visatos barioninės medžiagos į milžiniškas tuštumas tarp galaktikų spiečių;

– Sumuštas tolimiausios žinomos galaktikos rekordas; jos šviesa iki mūsų keliauja 13,4 milijardo metų;

– Aptikta sena dvinarė žvaigždė, prie kurios, atrodo, iš naujo formuojasi planetos;

– Nustatyta, jog kai Visata buvo dešimt kartų jaunesnė, nei dabar, besijungiančių galaktikų buvo maždaug 10 kartų daugiau, nei dabar;

– Keturių jaunų žvaigždžių protoplanetiniuose diskuose aptikta daug gumulų ir nevienodo tankio juostų, kurios rodo, kad šios žvaigždės disko medžiagą ryti ir spinduliuoti taip pat turėtų labai netolygiai;

– Į Jupiterį atsitrenkė asteroidas arba kometa;

– Nustatyta, kad kai kurių Saturno palydovų amžius nesiekia 100 milijonų metų, t. y. jie susiformavo, kai Žemėje vaikščiojo dinozaurai;

– New Horizons atsiųstos nuotraukos parodė, kad Plutono palydovai yra gerokai šviesesni už Kuiperio žiedo objektus, taigi negali būti iš to žiedo pagauti kūnai;

– Keplerio stebėjimų duomenyse aptikti dviejų supernovų signalai, pagauti nuo pat sprogimo pradžios, gerokai anksčiau, nei standartiškai pradedamos stebėti supernovų liekanos;

– Atrastas pirmasis pulsaras Andromedos galaktikoje;

***

Balandis:

– Į Tarptautinę kosminę stotį nugabentas, o gegužę sėkmingai išbandytas pripučiamas modulis BEAM;

– Radioaktyvios geležies nuosėdos vandenynų dugne parodė, kad prieš 1,5-2,3 milijono bei prieš 6,5-8,7 milijono metų santykinai netoli Žemės įvyko supernovų sprogimai, atnešę šių radioaktyvių medžiagų į mūsų planetą;

– Nustatytas naujausios Paukščių Tako supernovos amžius – 110 metų;

– Aptikta aktyvaus galaktikos branduolio čiurkšlė, kurioje esančios plazmos temperatūra 100 kartų viršija anksčiau apskaičiuotą teorinį maksimumą;

– Paskelbta apie projektą Breakthrough Starshot, kuriuo bus bandoma į Kentauro Alfos sistemą nuskraidinti visą būrį mažyčių zondų;

– Paaiškėjo, kad dar 1917-aisiais metais greičiausiai buvo netiesiogiai aptikta egzoplaneta, ardoma savo žvaigždės;

– Atrastos net 65 aktyvios galaktikos, kurių visų čiurkšlės rodo viena kryptimi; šios galaktikos šiuo metu nėra fiziškai susijusios, taigi toks išsirikiavimas – gana netikėtas;

– Arti esančių galaktikų judėjimo duomenys davė reikšmingai didesnę Hablo parametro, nusakančio Visatos plėtimosi spartą, vertę, nei kosmologiniai stebėjimai;

– SpaceX paskelbė 2018-aisiais nusiųsianti į Marsą nepilotuojamą zondą; Kinija tą padaryti ketina 2020-aisiais;

– Marse aptikta nesėkmingai 2003-aisiais bandžiusio nutūpti zondo Beagle 2 nusileidimo vieta;

– Paskelbtas Plutono paviršiaus plutonlapis;

– Aptiktas nykštukinės planetos Makemakės palydovas.

***

Gegužė:

– Nustatyta, kad prieš 2,7 milijardo metų Žemės atmosfera buvo retesnė, nei dabartinė, o deguonies jos viršutiniuose sluoksniuose buvo panašiai tiek, kiek ir dabar;

– Įvyko Merkurijaus tranzitas Saulės disku;

– Statistinė Keplerio duomenų analizė parodė, kad 1284-ios planetos-kandidatės beveik neabejotinai yra tikros planetos;

– Parodyta, kad trimatė galaktikų pasiskirstymo tolimoje Visatoje schema tiksliai atitinka reliatyvumo teorija paremto Visatos struktūros augimo modelio ΛCDM prognozes;

– Tarptautinė kosminė stotis apsuko 100000-ąją orbitą aplink Žemę;

– Pasiūlytas paaiškinimas 2012 metais Marse stebėtiems debesims – juos sukurti galėjo planetos atmosferos sąveika su Saulės medžiagos pliūpsniu;

– Atsikartojančias tamsias linijas Marso kalvų šlaituose pasiūlyta paaiškinti kaip verdančio vandens sukeliamas nuošliaužas;

– Apskaičiuota, kad gravitacinės sąveikos Saulės sistemos jaunystėje galėjo sukurti gilius pailgus slėnius, matomus įvairių planetų palydovuose bei Marse;

– Aptiktos trys uolinės planetos prie labai mažos masės žvaigždės;

– Pirmą kartą aptikti galimi tiesioginio kolapso masyvių juodųjų skylių pėdsakai; šie objektai – vieni iš galimų šiandieninių supermasyvių juodųjų skylių pirmtakų.

***

Birželis:

– NASA partnerė kompanija Lockheed Martin paskelbė žmonių nugabenimo į Marsą 2028-aisiais metais projekto viziją; SpaceX pasakė, kad žmones į Marsą nuskraidins iki 2025-ųjų metų;

– Planuojamo kosminio gravitacinių bangų teleskopo bandomoji misija LISA Pathfinder pateisino lūkesčius – paaiškėjo, kad bandomuosius metalo gabalus galima užfiksuoti labai tiksliu atstumu vienas nuo kito ir taip išlaikyti, zondui skrendant orbitoje;

– Pasiūlyta kartu su sekančia NASA misija į Marsą 2020-aisiais nugabenti ir sraigtasparnį;

– Aptikta planeta, kurią garina jos žvaigždės spinduliuotė;

– Perskaitytas Antikiteros mechanizmo užrašas, patvirtinantis, jog tai yra antikinis kompiuteris, skirtas įvairių dangaus reiškinių datoms skaičiuoti;

– Tarptautinėje kosminėje stotyje 3D spausdintuvu atspausdinti pirmieji įrankiai;

– Aptiktas Žemės kvazipalydovas – aplink Saulę besisukantis asteroidas, kurio orbita yra 1:1 rezonanse su Žemės;

– Prie jaunos žvaigždės aptikta metanolio molekulių;

– Tarpžvaigždinėje terpėje pirmą kartą aptikta chiralinė molekulė;

– Nustatyta, kad vanduo iš Veneros galėjo prapulti dėl planetos elektrinio lauko sukelto vėjo;

– Nustatyta, kad po Plutono paviršiumi greičiausiai egzistuoja skysto vandens telkinių, galbūt net ištisas vandenynas;

– Pristatyti Ultra Deep Survey apžvalgos rezultatai, leisiantys labai tolimas galaktikas nagrinėti statistiškai, o ne kaip pavienius objektus.

***

Tiek tos pirmosios metų pusės naujienų. Kaip matote, jų buvo tikrai daugybė, o tai, ką čia surašiau, yra tik nedidelė dalis visų atradimų. Antroje dalyje pristatysiu panašiai derlingą antrąją metų pusę.

Laiqualasse