Prieškalėdinę savaitę kosminių naujienų nėra labai daug, bet dešimtį surinkti pavyko. Tarp jų – metano gūsis iš po Marso paviršiaus, nauja Keplerio atrasta egzoplaneta ir šis tas apie Rosettos kometą. Ir dar keletas įdomybių, beveik visos – iš Saulės sistemos. Tad žiūrėkite po kirpsniuku.
***
SpaceX progresas. Kosminių skrydžių bendrovė SpaceX jau ne pirmus metus kuria daugkartinio naudojimo raketą-nešėją. Viena iš užduočių šiame procese yra sukurti sistemą, leisiančią raketai saugiai nutūpti. Praeitą savaitę buvo planuota išbandyti tokią sistemą – tiesa, ne ant daugkartinio naudojimo raketos, bet ant paprastos, kuri turėjo išsiųsti Dragon kapsulę į Tarptautinę kosminę stotį. Ši raketa turėjo nutūpti vandenyne, ant autonominės plaukiojančios platformos. Deja, visą bandymą reikėjo atidėti, nes dėl variklių problemų skrydis nukeltas bent į sausio 6-ą dieną. Tokie bandymai, kaip šis, yra visiška naujovė kosminių skrydžių srityje, taigi pavojų yra daug. Bet jei viskas eisis sėkmingai, SpaceX turėtų smarkiai atpiginti kosminių skrydžių kainą. Nepaisant šios nesėkmės, 2014-ieji metai SpaceX buvo labai sėkmingi – jie sudarė sutartį su NASA dėl astronautus skraidinsiančių kosminių laivų kūrimo, tęsia skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį, o dar neseniai išplėtė savo raketų tyrimo bazę Teksase.
***
Orionas grįžo. Penktadienį į NASA Kenedžio kosminių skrydžių centrą pargabenta Oriono kapsulė, po bandomojo skrydžio ištraukta iš Ramiojo vandenyno. NASA atstovai teigia, kad skrydis buvo labai sėkmingas – įvykdytos 85 ir planuotų 87 bandymų užduočių. Nepavyko tik išskleisti vienos oro pagalvės, bet tai, kaip ir visi kiti skrydžio duomenys, bus nuodugniai ištirta, ruošiantis tolesniems bandymams.
***
Įrankiai el. paštu. Prieš keletą savaičių į Tarptautinę kosminę stotį nugabentas 3D spausdintuvas. Praeitą savaitę juo atspausdintas veržliaraktis, kurio planai buvo atsiųsti elektroniškai. Tai – svarbus žingsnis įtvirtinant prietaiso funkcionalumą, mat jo paskirtis ateityje bus leisti astronautams pasigaminti daugybę įrankių bei atsarginių dalių, vos tik jų prireiks, atsisiunčiant jų brėžinius iš Žemės. Ankstesni atspausdinti objektai buvo daromi pagal planus, paruoštus ir atsiųstus kartu su printeriu. Tiesa, kol kas visi gaminiai yra tik bandomieji, jie netrukus bus siunčiami atgal į Žemę, kur bus nustatyta, ar jų savybės atitinka saugumo reikalavimus.
***
Nusileidimai Mėnulyje. Ne tik valstybinės kosmoso agentūros ir didžiulės korporacijos veržiasi į kosmosą. Britų entuziastų grupė Lunar Mission One baigė savo Kickstarter kampaniją, kurios metu surinko beveik 700 tūkstančių svarų (apie tris milijonus litų) Mėnulio zondo kūrimui finansuoti. Idėją jie brandina jau septynerius metus, o finansavimas bus panaudotas zondo sistemų kūrimui ir bandymams. Planuojama, kad misija bus vykdoma 2024-aisiais metais, jos taikinys – Mėnulio pietų ašigalis, kur dar nėra lankęsi jokie zondai. Nusileidęs ten, zondas turėtų pragręžti gruntą bent iki 20 metrų gylio, o galbūt ir iki 100 metrų, paimti uolienos mėginius ir juos ištirti.
Tuo tarpu grupė įvairių firmų kuria mėnuleigius, kurie turėtų nusileisti Mėnulyje, nuvažiuoti bent 500 metrų ir atsiųsti į Žemę nuotraukų bei filmuotos medžiagos. Tai yra Google įsteigto Lunar X prizo užduotys. Prizas įsteigtas 2007-aisiais, o nuo 2010-ųjų jame dalyvauja net 21 grupė. Dabar paskelbta, kad galutinis terminas užduotims įvykdyti nukeltas metais vėliau, iki 2016-ųjų pabaigos. Taip nuspręsta labiau ne dėl techninių kliūčių, su kuriomis susiduria dalyviai, bet dėl finansinių – projektai yra labai brangūs, tad surinkti reikalingą sumą pinigų yra sudėtinga.
***
Merkurijaus krateriai. Merkurijaus paviršiaus struktūros vadinamos menininkų – dailininkų, kompozitorių, rašytojų ir t.t. – vardais; ten yra ir Donelaičio, ir Tolkino krateriai, ir daugybė visokių kitokių. Dabar MESSENGER zondo, kuris jau trejus metus sukasi aplink Merkurijų, komanda nusprendė konkurso būdu išrinkti penkių kraterių pavadinimus. Visi norintys gali siūlyti savo variantus iki sausio 15-os dienos. Tada penkiolika geriausių idėjų bus išsiųstos Tarptautinei astronomų sąjungai, kuri yra atsakinga už visų kosminių kūnų ir objektų pavadinimų registravimą, o ji išrinks penkis nugalėtojus. Naujieji pavadinimai bus oficialiai paskelbti pavasarį, baigiantis MESSENGER misijai. Daugiau informacijos – konkurso tinklalapyje.
***
Atsisveikinimas su Venera. Praeitą savaitę oficialiai baigėsi zondo Venus Express misija. Europos kosmoso agentūros zondas aplink karščiausią Saulės sistemos planetą sukosi aštuonerius metus, o prieš porą mėnesių sėkmingai įvykdė rizikingą manevrą – panėrė į tankią planetos atmosferą ir išniro vėl. Šiuo metu zondas nebegali palaikyti nuolatinio ryšio su Žeme dėl komunikacijos sistemų nusidėvėjimo. Manoma, kad per artimiausias kelias savaites jis nukris ir sudegs Veneros atmosferoje.
Per aštuonerius metus padarytas ne vienas atradimas, pakeitęs mūsų supratimą apie Venerą. Atrastos vaivorykštės viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, galimai lėtėjantis planetos sukimasis, galimai veikiantys ugnikalniai, labai šaltas atmosferos sluoksnis, kuriame galbūt krenta anglies dvideginio sniegas, bei vandens ir kitų dalelių uodega, besidriekianti nuo planetos dėl Saulės vėjo poveikio.
***
Ta pačia proga – ir savaitės filmukas apie Venerą. Apie tai, kodėl ji tokia baisi ir pragariška, visiškai nepanaši į Žemę, nors ir atstumas nuo Saulės nedaug mažesnis, ir masė gana artima.
[tentblogger-youtube euhLuWNEi0g]
***
Metanas Marse. Apie galimą metano egzistavimą Marse kalbama nuo pirmųjų zondų nusileidimo. Iki Smalsiuko buvo manoma, kad Marso atmosferoje metano koncentracija turėtų siekti apie dešimt dalelių iš milijardo – pakankamai daug, jog galėtume kalbėti apie kažkokius metaną kuriančius procesus. Vienas, nors ir ne vienintelis, iš tokių procesų – mikrobų veikla. Deja, Smalsiukas metano atmosferoje nerado net vienos dalelės milijarde, taigi ankstesnių rezultatų patikimumu buvo suabejota. Visgi naujausi to paties Smalsiuko duomenys rodo, kad metano atmosferoje kartais yra, tiesiog jo smarkiai – apie dešimt kartų – pagausėja dienos metu. Tokie svyravimai tik dar tvirčiau įrodo, kad Marse vyksta kažkokie metaną kuriantys vietiniai reiškiniai, priklausantys nuo apšviestumo lygio. Gali būti, kad metanas formuojasi po paviršiumi, biologinių arba nebiologinių reakcijų metu, o paskui dienomis yra išmetamas į atmosferą, bet galimi ir kitokie paaiškinimai. Dar vienas įdomus Smalsiuko atradimas – organinis junginys chlorobenzenas, kurio reikšmingi kiekiai aptikti mėginyje, paimtame iš gręžinio Cumberland. Kitose trijose gręžimo vietose chlorobenzeno neaptikta.
Šie atradimai užbaigia sąrašą ingredientų, reikalingų gyvybei atsirasti. Kiti du elementai – energijos šaltinis ir vanduo – žinomi jau seniau. Aišku, tai nėra dabar egzistuojančios gyvybės įrodymai, bet dabar jau neabejojama, kad kadaise Marsas buvo tinkama gyvybei planeta. Tyrimų rezultatai paskelbti Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavime, o metano atradimas – ir žurnale Science.
***
Philae paieškos. Kol kas vis dar neaišku, kur tiksliai ant kometos 67P nusileido zondas Philae, bet situacija po truputį darosi aiškesnė. Lygindami skaitmeninius kometos paviršiaus darinių modelius ir zondo nuotraukas, mokslininkai jau mano nustatę zondo aplinkos topografiją. Dabar telieka ją rasti Rosettos atsiųstose nuotraukose, o jas ji siunčia nelabai greitai dėl riboto ryšio kanalo pralaidumo.
Nors Philae miega, Rosetta nesnaudžia ir toliau tyrinėja kometą. Vasario mėnesį planuojamas ypatingas manevras – zondas priartės prie kometos paviršiaus vos šešių kilometrų atstumu ir padarys nuotraukų, kurių raiška bus mažiau nei 10 cm viename pikselyje. Anksčiau artimiausias priartėjimas buvo per 10 km, ieškant nusileidimo vietos Philae, o standartinis nuotolis nuo kometos kinta tarp 20 ir 50 km. Po vasario mėnesio panašūs manevrai jau bus pernelyg pavojingi, nes kometa taps žymiai aktyvesnė, artėdama prie Saulės.
O čia – graži nuotrauka iš kometos, parodanti kontrastus tarp beveik lygaus paviršiaus ir aštrių vertikalių skardžių.
***
Kometa Finlay. Jei kurią naktį prasigiedrys, vakarais pietvakarių danguje galima bus pamatyti komtą. Tiesa, tam reikės gerų žiūronų arba nedidelio teleskopo. Kometa 15P/Finlay neseniai pasiekė +8.7 ryškį iš įprasto maždaug +11-o, ir tokia turėtų išlikti bent keletą savaičių. Ją pamatyti galite Ožiaragio žvaigždyne, netoli Marso. Žvaigždyną rasite brėždami liniją nuo Vegos pro Altairą, atitinkamai Lyros ir Erelio žvaižgynų ryškiausius šviesulius.
***
Savaitės paveiksliukas – tiesiog du Saturno palydovai, Rėja ir Tetidė, kuriuos Cassini nufotografavo prieš porą metų. Nuotraukoje aiškiai atsiskleidžia skirtinga palydovų spalva, kurią nulemia jų paviršių dengiančių medžiagų skirtumai. Daugiau panašių nuotraukų iš Saturno sistemos – čia.
***
Keplerio atgimimas. Atsimenate teleskopą Keplerį, kuris atrado tiek egzoplanetų, jog apvertė aukštyn kojomis mūsų supratimą apie jas? Gal atsimenate ir tai, kad prieš pusantrų metų sugedo jo padėties valdymo sistema ir teko nutraukti stebėjimus? Pernai lapkritį buvo pasiūlyta, o šiemet gegužę – patvirtinta Keplerio išgelbėjimo programa, pavadinta K2. Jos idėja – panaudoti Saulės šviesos slėgį kaip papildomą orientyrą, leisiantį Kepleriui išlaikyti pastovią orientaciją pakankamai ilgai stebėjimams. Ir štai dabar pranešta apie pirmą tokiu būdu aptiktą egzoplanetą. Tiesa, pats atradimas padarytas dar vasarį, bandant sistemos patikimumą, bet iki dabar užtruko duomenų analizė (Kepleris nėra toks stabilus, kaip anksčiau, todėl išgauti naudingą informaciją yra sunkiau) ir atradimo patvirtinimas radialinių greičių metodu. Visgi planeta atrasta, ir ji yra visai nedidelė – apie 12 kartų už Žemę masyvesnė uolinė planeta, besisukanti aplink žvaigždę HIP 116454. Reikia tikėtis, kad panašių atradimų iš K2 sulauksime dar ne vieno. Tyrimo rezultatai arXiv.
***
Štai ir visos, šiek tiek mažiau gausios nei paprastai, praėjusios savaitės naujienos. Kaip visada, laukiu klausimų ir komentarų.
Laiqualasse