Sniegą pažįstame visi – jis krenta, tirpsta, stingsta ir taip toliau. Bet sniegas būna ne tik iš vandens. Kai kurių planetų ir palydovų gelmėse gali formuotis ir kristi geležies sniegas. Naujame tyrime nustatyta, kad šis procesas vyksta epizodiškai, o tai […]
Continue reading »
Laikui bėgant, Visatoje struktūrų atsiranda vis daugiau. Pirmykštė kone tolygiai pasiskirsčiusi medžiaga duoda pradžią galaktikoms ir spiečiams, gana tolygiuose debesyse gimsta žvaigždės ir planetos, ir panašiai. Praėjusią savaitę buvo keletas naujienų apie tokius procesus. Pavyzdžiui, astronomai pirmą kartą aptiko žvaigždę, […]
Continue reading »
Dažnai, rašydamas Kąsnelio naujienų rinkinį, šį pradinį tekstą palieku pabaigai ir ilgai galvoju, kokią bendrą temą rasti bent tarp keleto naujienų. Šis Kąsnelis – išskirtinis: neatsimenu, kada dar buvo taip, kad daugiau nei pusę naujienų sietų bendra gija. Tai – […]
Continue reading »
Išsikraustyti gyventi į kosmosą – ne vieno žmogaus svajonė. Pirmieji kolonistai neabejotinai gyvens sudėtingomis sąlygomis: užsidarę popaviršinėse slėptuvėse ar bent už storų sienų, neturėdami galimybės išeiti į lauką be storo skafandro, visiškai priklausomi nuo trapios dirbtinės ekosistemos. Bet ateityje, per […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »
Su praėjusiomis Velykomis! Praeitos savaitės naujienose nieko išskirtinai šventiško, tačiau pora įrašų susiję su magnetiniais laukais Saulės sistemoje. Vienas jų – apie Merkurijų, kuriame, kaip ir Žemėje, vyksta geomagnetinės audros. Tik jos ne taip gerai matosi, nes Merkurijus neturi atmosferos, […]
Continue reading »
Kuo Mėnulis susijęs su gravitacinėmis bangomis? Pasirodo, labai tiksliai stebėdami savo palydovo orbitą, galime užfiksuoti ilgo periodo gravitacinių bangų egzistavimą, o tai padėtų suprasti, kas vyko pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo. Panašių netikėtų ryšių astronomijoje – apstu. Praėjusios savaitės […]
Continue reading »
Kalėdos šiemet atnešė puikią dovaną astronomams – pagaliau į kosmosą pakilo James Webb kosminis teleskopas. Bet tai, žinoma, ne vienintelė kosminė naujiena iš praėjusios savaitės. Tarp jų randame Merkurijaus ir Veneros atmosferų teorinę analizę, Plutono paviršiaus struktūrų modeliavimą, planetų-vienišių paiešką […]
Continue reading »
Išsiųsti žmogų į kosmosą yra jei ne savižudiška, tai bent jau labai pavojinga misija. Žalinga spinduliuotė, mikrogravitacija, uždara aplinka, gyvybės palaikymo įranga… Egzistuoja tūkstantis ir vienas būdas, kaip kosmosas mus gali užmušti, kai paliekame saugų Žemės prieglobstį. Tai paaiškina, kodėl […]
Continue reading »
Merkurijus iš visų Saulės sistemos planetų turi didžiausią metalinį branduolį, skaičiuojant kaip visos planetos masės dalį. Kodėl? Gali būti, kad dėl jaunos Saulės magnetizmo: magnetinis laukas arčiau Saulės pritraukė granules, turinčias daugiau metalo, todėl Merkurijus formavosi iš metalingesnės medžiagos, nei […]
Continue reading »