Astronomiją dažniausiai siejame su nakties dangumi, kuris, aišku, yra tamsus. Bet astronomai daugiausiai tiria šviesos taškelius jame – žvaigždes ir galaktikas. Taip pat ir Saulę, o prie jos sklandančias magnetines bangas dabar pavyko užfiksuoti beprecedentiškai detaliai. Kai kurie šviesos šaltiniai […]
Continue reading »
Kaip įprastai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, antrojoje – […]
Continue reading »
1977 m. rugpjūtį Ohajo valstijoje veikiantis radijo teleskopas užfiksavo trumpą, bet ryškų siauro spektro žybsnį. Jo kilmės hipotezių buvo apstu – nuo atspindžio nuo kometų ar žvaigždžių mirgėjimo iki ateivių signalo. Dabar, praėjus beveik pusšimčiui metų, atrodo, rastas paaiškinimas. Apie […]
Continue reading »
Žemėje maždaug viena iš 6500 vandens molekulių yra sunkesnė – vieną vandenilį pakeičia jo atmaina deuteris, turinti papildomą neutroną branduolyje. Veneroje deuterio dalis gerokai aukštesnė, maždaug 4%. O dabar paaiškėjo, kad aukštai atmosferoje ji išauga dar dešimteriopai. Kodėl taip nutinka […]
Continue reading »
Viskas Visatoje virpa – nuo mažiausių atomų ir subatominių dalelių iki žvaigždžių. Štai Saulės vibracijos naudojamos kaip būdas nustatyti jos gelmių savybes, tačiau dabar išsiaiškinta, kad magnetinis aktyvumas pakeičia virpesių duomenų interpretaciją. Didesnės žvaigždės, tokios kaip Šiaurinė, gali ne šiaip […]
Continue reading »
Kaip nustatyti objektų amžių, kai jie daug senesni už žmoniją? Per šimtmečius sukurtas ne vienas metodas, o praeitos savaitės naujienose su datavimu susiję net trys pranešimai. Vienas jų – apie Mėnulio atsiradimą ir didžiųjų planetų migraciją. Asteroidų cheminės sudėties analizė […]
Continue reading »
Jei paimtume vandens pilną balioną ir suspaustume vienoje pusėje, kitoje jis išsipūstų, nes vanduo nesiduoda suspaudžiamas ir bando pabėgti kitur. Su dujomis yra kitaip – jas galima suslėgti arba praretinti palyginus lengvai. Taigi kosmose visokiausi išsisklaidymo ir susitelkimo (ar susispaudimo) […]
Continue reading »
Baltosios nykštukės daugiausiai sudarytos iš anglies ir deguonies, bet paviršių dengia lengvesni elementai – vandenilis ir helis. Paprastai paviršiuje matome arba vieną, arba kitą iš jų, bet dabar atrasta nykštukė, kurioje matyti abu. Maža to, jie labai tiksliai pasidalinę – […]
Continue reading »
Dažnai, rašydamas Kąsnelio naujienų rinkinį, šį pradinį tekstą palieku pabaigai ir ilgai galvoju, kokią bendrą temą rasti bent tarp keleto naujienų. Šis Kąsnelis – išskirtinis: neatsimenu, kada dar buvo taip, kad daugiau nei pusę naujienų sietų bendra gija. Tai – […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »