Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė […]
Continue reading »
Iš kur Žemėje vanduo? Atsakę „iš kometų“ būsite teisūs, bet įdomu panagrinėti giliau – iš kur vanduo atsirado tose kometose? Pasirodo, didžioji jo dalis greičiausiai susiformavo dar tada, kai Saulės sistemos apskritai nebuvo. O kometose jis kaupiasi todėl, kad jos […]
Continue reading »
Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba […]
Continue reading »
Jupiterio palydove Ijo esama kopų. Kaip jos gali egzistuoti dangaus kūne be atmosferos, kur nėra vėjo, galinčio sustumti smiltis į pažįstamas struktūras? Greičiausiai dėl to kalta negiliai po paviršiumi tekanti magma, kuri išgarina sieros dioksido šerkšną ir pakelia jo gūsius […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose – daug žinių apie planetas. Ir apie Mėnulį, kuris, žinoma, daug kuo į jas panašus. Naujienose rasite ir kraterių paieškos tobulinimą, pasitelkiant dirbtinį intelektą, ir pasiūlymą besileidžiantiems erdvėlaiviams užpurkšti nusileidimo platformas tiesiai ant Mėnulio paviršiaus. Taip pat […]
Continue reading »