Kosmoso keliami iššūkiai paskatina daugybę įspūdingų sprendimų – tiek grynai mokslinių, tiek inžinerinių. Štai praeitos savaitės naujienose randame pasiūlymą Mėnulyje statyti daugiafunkcinius stulpus, kurie veiktų ir kaip lempos, ir kaip energijos šaltiniai bei komunikacijų stotys. O norėdami kolonizuoti Marsą, pasirodo, […]
Continue reading »
Gravitacija atrodo kaip labiausiai prognozuojamas ir užtikrintas fizikinis reiškinys. Milijardus metų ji valdo planetų ir žvaigždžių judėjimą, nuo jos priklauso praktiškai viskas, ką matome kosmose. Bet net ir gerai suprantami gravitacijos dėsniai gali duoti netikėtų rezultatų, o jei dar pridėsime […]
Continue reading »
Kaip nustatyti objektų amžių, kai jie daug senesni už žmoniją? Per šimtmečius sukurtas ne vienas metodas, o praeitos savaitės naujienose su datavimu susiję net trys pranešimai. Vienas jų – apie Mėnulio atsiradimą ir didžiųjų planetų migraciją. Asteroidų cheminės sudėties analizė […]
Continue reading »
Kai kalbame apie gyvybės paieškas, ypač už Saulės sistemos ribų, dažniausiai koncentruojamės į biopėdsakus – įvairias dujas atmosferoje, kurios rodytų planetoje esant gyvybę. Žemėje tokios būtų deguonis, ozonas ir metanas. Bet visos biopėdsakų molekulės gali būti pagamintos ir negyvybinių procesų, […]
Continue reading »
Dažnai galvojame, kad kosminiai reiškiniai vyksta labai lėtai ir jokių pokyčių realiu laiku stebėti negalime. Daugeliu atvejų tai tiesa, bet ne visada: kartais įvairūs žybsniai, virpesiai ar mirgesiai vyksta lengvai stebimomis laiko skalėmis. Praeitos savaitės naujienose tokių atradimų net keletas. […]
Continue reading »
Su Naujaisiais metais, mieli skaitytojai! Kaip astronomas, gal turėčiau priminti, jog ši data niekuo kosmiškai neypatinga, bet ne vien kosmosas mums svarbu. Be to, nors ir ne šiandien, bet rytoj minėsime svarbią datą: Žemė pasieks artimiausią Saulei orbitos tašką, perihelį. […]
Continue reading »
Masė – vienas fundamentalių fizikinių dydžių. Astronomijoje dažnai jis yra vienas lengviausiai išmatuojamų. Ir, žinoma, vienas svarbiausių, mat masės kuriamas gravitacinis laukas valdo Visatos ir pavienių jos dalių raidą. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą pranešimų apie užfiksuotus, atrastus ar numanomus […]
Continue reading »
Cheminių junginių įvairovė Žemėje – stulbinanti, bet kartu ir būtina visai biosferai ir apskritai gyvybei. Kaip jie atsirado ir atkeliavo į mūsų planetą? Daugelio detalių kol kas nežinome. Netgi tokia įprasta medžiaga kaip vanduo kelia klausimų – kas jį atnešė […]
Continue reading »
Įprastai į kosminių kūnų gelmes pažvelgti negalime. Bet kartais pavyksta įveikti ir šį barjerą. Štai praeitą savaitę atliktas pirmas eksperimentas, kai į pro šalį skriejantį asteroidą nukreiptas radaras, turintis prasiskverbti į jo gelmes ir parodyti vidinę struktūrą. O teoriniai modeliai […]
Continue reading »
Kaimyninė Raudonoji planeta – bene geriausiai ištirtas dangaus kūnas, neskaitant Žemės. Ar bent jau šiuo metu tyrinėjamas išsamiausiai, su net vienuolika veikiančių misijų. Ir visgi paslapčių ten tikrai nestinga. Štai praėjusios savaitės naujienose turime net tris iš Marso: apie garso […]
Continue reading »