Mūsų Žemė yra apvali. Beveik rutulio formos, nors ir ne visiškai – šiek tiek susiplojusi per ašigalius ir išsipūtusi ties pusiauju. Tačiau didžiausi paviršiaus netolygumai – kalnai ir įdubos – tesiekia apie 10 kilometrų. Palyginus su vidutiniu 6370 kilometrų planetos […]
Continue reading »
D. Penki šimtai. Būtent toks yra šiandienos Kąsnelio numeris. Penkis šimtus savaičių iš eilės, praktiškai be pauzių, pristatinėju jums kosmines naujienas. Kai nusprendžiau kažką tokio pabandyti 2012-ųjų pradžioje, tikrai nesitikėjau, kad tą vis dar darysiu 2021-ųjų pabaigoje, bet štai kaip […]
Continue reading »
Marse vis ieškoma gyvybės pėdsakų – ar šiandieninės, ar egzistavusios prieš milijardus metų. Bet aprėpti visą planetą labai sudėtinga. Kas, jei tą galėtume daryti daug efektyviau? Keli mokslininkai mano, kad atsakymas slypi Marso palydovuose, ypač artimesniajame Fobe. Ieškodami ten, zondai […]
Continue reading »
Po savaitės grįžęs iš miško, skubu jums pateikti eilinę naujienų apžvalgą. O joje – nemažai įvairių klajonių ar tiesiog netvarkingų situacijų. Pavyzdžiui, atrastas asteroidas su trumpiausia žinoma orbita – dvigubai trumpesne, nei Veneros; tuo tarpu kitas asteroidas, kartais arti Saulės […]
Continue reading »
Šią savaitę kąsnelis išankstinis – kaip ir kasmet rugpjūtį, savaitei pabėgu nuo civilizacijos. Bet savaitės naujienas jums apžvelgiau. O čia – daugiau įrodymų apie Veneros vulkanizmą geologiškai nesenais laikais, Cereros ledinės plutos išlikimas saulėkaitoje, jaunos Saulės analogės ir daugelio kitų […]
Continue reading »
Asteroidų žiede skriejantys asteroidai paprastai yra pilki arba melsvi – atspindi kiek daugiau trumpų bangų, nei ilgų. Tačiau dabar netikėtai jame rasti du labai raudoni objektai. Jie greičiausiai atmigravo iš Kuiperio žiedo Saulės sistemos pakraštyje, už Neptūno orbitos. Dauguma šiuo […]
Continue reading »
Mažų žvaigždžių dideli žybsniai gali sunaikinti jų planetų atmosferas ir bet kokį šansą ten užsimegzti gyvybei. Gali, bet greičiausiai to nedaro – pasirodo, tokie žybsniai dažniausiai vyksta ne planetų orbitos plokštumoje, o arčiau žvaigždės ašigalių. Dar žybsnių būna juodųjų skylių […]
Continue reading »
Po trejeto metų žmonės turėtų grįžti į Mėnulį. Artemis projekto kontekste svarstomi įvairiausi moksliniai tyrimai, kurių būtų galima imtis mūsų palydove, kai atsiras tinkama infrastruktūra orbitoje ir jo paviršiuje. Kai kurios idėjos siejamos tiesiogiai su astronautais, jų darbu, gyvybės palaikymo […]
Continue reading »
Kosmose niekas nestovi vietoje – objektai ne tik juda orbitomis, bet ir sukasi. Štai Veneros atmosfera sukasi greičiau, nei pati planeta, o dabar išmatuotas jos judėjimas naktinėje planetos pusėje. Dvinarėse žvaigždėse planetoms formuotis gali trukdyti šalia esanti kompanionė, bet ne […]
Continue reading »
Jupiterio palydovo Europos paviršių nuolat talžo įvairiausi mikrometeoritai. Per dešimtis milijonų metų jie „išaria“ viršutinius keliasdešimt centimetrų ledo, tad galimų gyvybės (ar bent įdomios chemijos) pėdsakų, atkeliaujančių iš popaviršinio vandenyno, reikės ieškoti giliau, nei ši riba. Jei dvi žvaigždės skrieja […]
Continue reading »