Mėnulis, pasirodo, rūdyja. Na, ne visai, bet jo paviršiuje aptikta hematito – geležies rūdžių, kurioms susidaryti reikia deguonies. Iš kur deguonis beoriame Mėnulyje? Greičiausiai iš Žemės! Jaunas žvaigždes supantys protoplanetiniai diskai nesitęsia iki pat žvaigždės, tačiau medžiaga iš jų žvaigždę […]
Continue reading »
Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta taip lėtai, kad stebėti jų realiu laiku negalime. Bet ne visada – štai dešimt metų apimantys juodosios skylės stebėjimų duomenys leido pamatyti, kad spinduliuotė jos prieigose kinta, o ateityje galbūt leis išmatuoti ir pačios skylės sukimosi […]
Continue reading »
Po nemenkos pertraukos kartu su projektu mokslodaktarai.lt vėl kviečiu į paskaitų ciklą apie nežemišką gyvybę ir jos paieškas. Naujausios žinios apie fosfino dujų atradimą Veneroje vėl pakurstė susidomėjimą šia tema, tad siūlau puikią progą susipažinti plačiau – kas yra gyvybė, […]
Continue reading »
Žvaigždžių pomirtinis gyvenimas yra labai audringas. Baltosios nykštukės ardo savo planetas, o aplink jas driekiasi įvairiaspalviai planetiniai ūkai. Neutroninės žvaigždės turi ypatingai stiprius magnetinius laukus, žybsi radijo žybsniais, o susijungdamos ir sprogdamos prigamina įvairiausių cheminių elementų – bet, pasirodo, nepakankamai, […]
Continue reading »
Vakar paskelbta apie fosfino dujų atradimą Veneros atmosferoje. Tikrai labai įdomi žinia, tačiau ji būtų praslydusi pro žiniasklaidos akiratį, jei ne geras viešųjų ryšių atstovų darbas. Pranešime spaudai garsiai ištransliuota galimybė, kad dujos yra gyvybės požymis. O jei kalba pasisuka […]
Continue reading »
Žemės magnetosferoje, pasirodo, egzistuoja dalelių greitintuvas, suteikiantis elektronams milžinišką energiją. Įdomių atradimų apie energiją padaryta ir Jupiterio aplinkoje – didžiausi jo palydovai šyla ne tik dėl Jupiterio keliamų potvynių, bet ir dėl tarpusavio sąveikų. Kiti energijos pasireiškimai praėjusios savaitės naujienose […]
Continue reading »
Nykštukinės planetos Cereros kraterio dugne matomos druskos yra šiek tiek drėgnos – tai reiškia, kad jos nuolat gauna vandens iš popaviršinio vandenyno. Vandenynas gali būti šimtų kilometrų skersmens, galbūt atsiradęs prieš keletą milijonų metų, o gal ir senesnis. Energingai spinduliuojanti […]
Continue reading »
Lituaniconas yra nuo 1990 metų kasmet vykstantis fantastikos mėgėjų susibūrimas. Taip, nuo pat Nepriklausomybės pradžios kiekvienas metais būrys fantastų renkasi į festivalį – pasiklausyti, pasižiūrėti, pabendrauti, susitikti, susipažinti… Fantastika, ar ne? Per tuos daugelį metų Lituaniconas, žinoma, keitėsi. Kadaise jame […]
Continue reading »
Astronomus kitų gamtos mokslų atstovai kartais pašiepia, mat mums visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra metalai. Taip, anglis ir neonas astronomui – metalai, taip pat, kaip ir litis ar geležis. Nepaisant to, būtent šie visi metalai yra labai reikšmingi […]
Continue reading »