Magnetiniai laukai Visatoje atlieka daugybę funkcijų. Jie padeda dujoms judėti, įveikiant judesio kiekio momento barjerą – pavyzdžiui, prie jaunų žvaigždžių; jie generuoja energiją, kai susilankstydami persijungia į kitokias konfigūracijas, kaip Saulės vainike; jie padeda numesti medžiagą nuo akrecinių diskų ar […]
Continue reading »
Kai kurie asteroidai, skraidantys tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, turi orbitas, statmenas planetų orbitoms. Panašu, kad tokias orbitas jie turėjo nuo pat atsiradimo Saulės sistemoje, taigi greičiausiai formavosi ne kartu su ja, o buvo pagauti iš tarpžvaigždinės erdvės. Aktyvios galaktikos […]
Continue reading »
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime […]
Continue reading »
Supernovų liekanos pirmus kelis šimtus metų po žvaigždės sprogimo plinta tolygiai, praktiškai nelėtėdamos. Taip teigia teoriniai modeliai, o dabar turime ir gana gerą patvirtinimą stebėjimais – keturių šimtų metų senumo supernovos liekana plinta taip pat sparčiai, kaip ir visiškai nauja. […]
Continue reading »
Šiandien egzoplanetos daugiausiai aptinkamos ir tyrinėjamos netiesiogiai – per poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar mus pasiekiančiai spinduliuotei. Kai kurios nufotografuojamos ir tiesiogiai, bet tai pavyksta tik esant geroms sąlygoms, kai masyvi planeta skrieja palyginus toli nuo žvaigždės. Artimiausiu metu situacija […]
Continue reading »
Asteroido smūgis į dangaus kūną gali būti katastrofiškas įvykis – tiek pačiam objektui, tiek visai kosminei aplinkai, kuri ilgam prisipildo šiukšlių. Bet sukurtas krateris gali ateityje pasitarnauti objekto tyrimams ir jo istorijos supratimui. Tokie yra keli pranešimai iš praėjusios savaitės: […]
Continue reading »
Meteoritų smūgiai prieš 800 milijonų metų galėjo sukelti didžiulį Žemės apledėjimą. Tą atskleidžia naujas, tikslesnis didelių Mėnulio kraterių datavimas. Pietiniame danguje aptikta didžiulė galaktikų struktūra, pavadinta Pietų ašigalio siena. Tai pailgas telkinys, gerokai didesnis už galaktikų spiečius. Apie šias naujienas […]
Continue reading »
Ateinančią savaitę būsiu miškuose, atsitraukęs nuo civilizacijos ir ypač internetų, taigi Kąsneliu dalinuosi iš anksto. O jame – skirtumai tarp aktyvių ir neaktyvių galaktikų diskų, Visatos tolygumo matavimai, Saulės aktyvumas ramybės metu, Marso struktūros analizė ir dar daug kitų naujienų. […]
Continue reading »
Žemė yra vienintelė vieta, kur tvirtai žinome egzistuojant gyvybę. Dėl to svarbu ir apsaugoti planetos biosferą, ir apsaugoti į nesvetingą kosmosą keliaujančius žmones, ir ieškoti gyvybės pėdsakų kitose vietose. Praėjusios savaitės naujienose randame pranešimą apie sėkmingą SpaceX kapsulės skrydį atgal […]
Continue reading »
Mėnulio paviršiuje yra labai mažai metalų, tokių kaip geležis ir titanas. Tačiau vos truputį giliau, gal kelių šimtų metrų gylyje, jų kiekis išauga. Kodėl – nežinia, bet tai gali reikšti, kad Mėnulio formavimosi modelį reikės patobulinti. Egzoplanetos būna uolinės ir […]
Continue reading »