Kaip jau tampa tradicija, parašiau dar vieną straipsnį žurnalui „Protagonistas“; šįkart – apie nežemiškos gyvybės paieškas. „Protagonistą“ galima skaityti nemokamai, tačiau tikrai rekomenduoju juos paremti – Patreone arba įsigyjant popierinį žurnalo numerį. Laiqualasse
Continue reading »
Daugelis esame girdėję terminą „juodoji skylė“. Tai yra tikrai reikšmingi dariniai Visatoje, už jų tyrimus šiemet skirta Nobelio fizikos premija. Visgi dažnai iš populiarių pristatymų galima susidaryti labai klaidingą įspūdį apie jas ir jų poveikį aplinkai. Trijose paskaitose pristatysiu, kaip […]
Continue reading »
Dujos kosmose yra visur, o jų savybės leidžia tyrinėti visokiausius procesus, nuo labai trumpų ir greitai kintančių iki ilgaamžių. Štai Jupiterio palydovas Ijo turi retą nuolat kintančią atmosferą, kylančią iš ugnikalnių. O Paukščių Tako diską gaubia atmosfera, kylanti iš žvaigždėdaros […]
Continue reading »
Asteroido Bennu paviršiuje aptikti šviesesni rieduliai greičiausiai kadaise buvo asteroido Vestos dalis – tai reiškia, kad Bennu turėjo audringą istoriją, su įvairiais smūgiais, persikonfigūravimais ir reikšmingais orbitos pokyčiais. Medžiai yra gausiausia daugialąstės gyvybės forma Žemėje. Jie meta gerokai kitokius šešėlius, […]
Continue reading »
Gravitacija sutelkia žvaigždes ir planetas į apvalias formas ir prilaiko mus, kad nenukristume nuo Žemės paviršiaus. Bet gravitacija gali būti ir pražūtinga. Per arti juodosios skylės priartėjusi žvaigždė suardoma į gabaliukus; praeitą savaitę paskelbta apie detaliau nei bet kada iki […]
Continue reading »
Kosminių kūnų istoriją, o kartais ir sandarą, galima pamatyti sluoksniuose – ar tai būtų vėjo bei kraterių smūgių atidengiami geologiniai dariniai, ar žvaigždžių virpesių atskleidžiami gelmėse vykstantys procesai. Praėjusios savaitės naujienose sluoksniai svarbūs Mėnulyje – ten gali būti Veneros dalelių, […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado paviršių dengiantis ledas kartais atsinaujina išsiveržimais iš poledinio vandenyno. Šiuo metu tai vyksta prie pietinio ašigalio, bet prieš keletą metų vyko (ir) šiauriniame pusrutulyje – ten ledas akivaizdžiai jaunesnis, nei kitur. Gravitacinio lęšio efektas leidžia susigaudyti, kiek […]
Continue reading »
Mūsų Galaktika – Paukščių Takas – yra viena iš daugiau nei dviejų trilijonų, kurios egzistuoja regimojoje Visatoje. Bet nors Paukščių Taką kaip balzganą juostą nakties danguje žmonės matė nuo pačių seniausių laikų, supratimas, kas tai yra ir kad toks dalykas […]
Continue reading »
Lygiai prieš metus Nobelio fizikos premiją pasidalino kosmologas Jamesas Peeblesas bei du egzoplanetų medžiotojai Michelis Mayoras ir Didieras Quelozas. Pirmasis – už modernių teorinės kosmologijos pagrindų suformulavimą, kiti du – už pirmos egzoplanetos prie į Saulę panašios žvaigždės atradimą. Tada […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai dažnai juda tvarkingomis ilgaamžėmis orbitomis – planetos aplink žvaigždes, žvaigždės galaktikose ir panašiai. Bet ne visada. Kartais orbitos pasikeičia ir tampa labai pailgos – taip gauname meteoritus, planetų migraciją ir išmetimus iš sistemų, galaktikų susiliejimus ir kitus įdomius […]
Continue reading »