Raketos, kuriomis į kosmosą keliami palydovai, erdvėlaiviai ir kitokie aparatai, yra vienkartinės. Pakilo, paleido krovinį ir – atgal į Žemę, tada pliūkšt į vandenyną ir tiek žinių. Turint omeny, kad viena raketa kainuoja dešimtis milijonų dolerių, tokia baigtis yra labai didelis pinigų švaistymas. Nenuostabu, kad SpaceX ir kitos kosminių skrydžių kompanijos bando sukurti raketas, kurias galima būtų panaudoti keletą kartų. Praeitą naktį buvo žengtas svarbus žingsnis šio tikslo link – pirmą kartą į kosmosą skrido raketa, kuri vieną kartą jau ten buvo ir sėkmingai nesudužusi grįžo į Žemę.

SpaceX kompanijos Falcon 9 raketos kelias nebuvo lengvas. Raketa buvo kuriama planuojant jos egzempliorius ateityje saugiai grąžinti į Žemę ir panaudoti antrą kartą, tačiau iki pirmųjų šio proceso bandymų reikėjo atlikti daug pasiruošimų. Pirmą kartą Falcon 9 pakilo 2010 metų birželį. 2013 rugsėjį ir 2015 gruodį darbą pradėjo atnaujintos versijos. 2013 metų kovą paskelbta apie pradedamus pirmosios raketos pakopos sugrąžinimo į Žemę bandymus. Tų pačių metų rugsėjį pirmą kartą besileidžianti raketa buvo stabdoma, prieš nusileidžiant į vandenyną. 2015-ųjų sausį pirmą kartą bandyta nusileisti ant platformos vandenyje, o pirmasis sėkmingas nusileidimas įvyko 2015 metų gruodžio 21 dieną. Tiesa, tąkart raketa nusileido ant žemės, o ant plūduriuojančios platformos sėkmingai nutūpė pernai balandžio 8 dieną.

Būtent ta raketa, kuri sėkmingai išskrido ir grįžo į Žemę pernai balandį, buvo panaudota naujausiam skrydžiui. Pirmą sykį raketa kėlė Dragon kapsulę su atsargomis, kuri skrido į Tarptautinę kosminę stotį; šįkart misija buvo telekomunikacijų palydovo SES-10 pakėlimas. Penkių tonų masės palydovas teiks paslaugas Pietų Amerikos gyventojams. Ir misija buvo sėkminga – raketa pakilo, išsiuntė krovinį į orbitą ir nusileido į plūduriuojančią platformą. Beje, visų SpaceX plūduriuojančių platformų pavadinimai yra labai neįprasti – ši vadinasi „Žinoma vis dar tave myliu“ („Of course I still love you“).

Maža to, šio skrydžio metu įvykdytas dar vienas svarbus tikslas: pirmą kartą pavyko sėkmingai nutupdyti palydovą dengusį kiautą. Tik kol kas neaišku, ar pavyks jį susigrąžinti – nusileido jis, kaip ir kitos raketos dalys, vandenyne ir greičiausiai paskendo.

Taigi, pirmasis pakartotinis raketos skrydis įvyko. Ar tai – jau viskas, ir dabar staiga visi galėsime skraidyti į kosmosą? Toli gražu. Nors tai yra svarbus žingsnis į priekį, jis – tik vienas iš daugelio. Ką dar reikia padaryti, kad kosminiai skrydžiai tikrai labai atpigtų?

– Pakartotinai panaudoti daugiau raketos dalių. Kol kas nutupdyti ir iš naujo panaudoti pavyko tik pirmąją raketos pakopą. Falcon 9 yra dvipakopė raketa; tai reiškia, kad ji turi dvi atsiskiriančias dalis. Pirmoji pakopa greitina raketą skrydžio pradžioje, o po keleto minučių atsiskiria. Toliau į orbitą kyla jau tik antroji pakopa ir krovinys. Nors iš pradžių SpaceX tikėjosi daugkartiniam panaudojimui pritaikyti abi Falcon 9 dalis, šis planas kol kas pasirodė per sudėtingas. Vien pirmosios pakopos pakartotinis naudojimas gali atpiginti kiekvieną Falcon 9 skrydį maždaug 30 procentų, nuo 62 milijonų iki 34 milijonų dolerių, bet tai vis dar yra didžiulė suma. Krovinio dangalo panaudojimas skrydį atpigina dar keletu milijonų.

– Greičiau paruošti raketą sekančiam skrydžiui. Aišku, šis – pirmasis – pakartotinis skrydis reikalavo daugybės bandymų ir pasiruošimų, todėl jo laukti reikėjo beveik metus nuo raketos sugrįžimo į Žemę. Neskaitant visų bandymų, raketa skrydžiui buvo paruošta per keturis mėnesius. Ateityje šis laiko tarpas tikrai trumpės; kompanijos atstovai teigia, kad norėtų jį sutrumpinti iki vienos dienos.

Pasiekus efektyvaus daugkartinio raketų naudojimo tikslą, jų skrydžiai atpigtų iki nedaug daugiau nei kuro kainos. O kuras vienam skrydžiui kainuoja 200 tūkstančių dolerių. Vis dar didelė kaina, bet palyginus su 62 milijonais, kaip dabar, atrodo tikrai pigu. Esant tokioms kainoms, galėtų plėstis komercinio kosmoso panaudojimo sektorius, pavyzdžiui, vystytis kosminiai viešbučiai. Galbūt tai duotų postūmį ir asteroidų kasinėjimo misijoms.

Kada sulauksime tokių laikų? Kol kas nežinia. Tačiau vėlgi to paties SpaceX vadovas Elonas Muskas yra pareiškęs, jog vienas iš jo tikslų yra pasiekti, kad kelionė į Marsą kainuotų maždaug tiek pat, kiek vidutinio dydžio namas JAV – 100-200 tūkstančių dolerių. Tada kraustymasis gyventi į Marsą taptų patrauklia investicija ir tikrai būtų galima kalbėti apie Raudonosios planetos kolonizavimą. Šiam tikslui įgyvendinti vien daugkartinio naudojimo raketų gali ir nepakakti. Gali prireikti sukurti raketas, naudojančias kitokį, nei skystą cheminį, kurą, arba raketas išvis pakeisti kosminiais keltuvais ir panašiai. Kol kas tai skamba kaip fantastika, bet daugkartinio naudojimo raketos prieš dešimtmetį irgi taip atrodė. O dabar tai – jau realybė. Gali būti, kad sulauksime ir Marso kolonijų.

Laiqualasse