Fizika ir Tolkinas. Kada ir kur vyko Žiedo karas?

Žiedo karu vadinamas tas poros metų laikotarpis, per kurį buvo galutinai nugalėtas ir sunaikintas Sauronas. Tas pats, apie kurį rašoma „Žiedų Valdove“. Tolkinas keliose vietose yra užsiminęs, kad jo aprašyta Arda yra mūsų Žemė mitologinėje praeityje. Mintyse nubraukę žodį „mitologinėje“, pabandykime išsiaiškinti, kada gi galėjo vykti aprašyti įvykiai. Fizikos čia bus tik truputis, daugiau šiaip pamąstymų ir spekuliacijų.

Pradėsiu nuo to, kad pats Tolkinas viename laiške yra rašęs: „I imagine the gap [between the Fall of Sauron and modern times] to be about 6000 years <…>“. Taigi atrodytų, kad atsakymas į klausimą štai ir pateiktas: Žiedo karas įvyko maždaug 4000 metų prieš Kristų, ir galime skirstytis. Bet toks laikotarpis yra sunkiai tikėtinas. Nors iš tų laikų neturime rašytinių šaltinių (konvenciniai istorikai pasakytų, kad tada raštas dar nebuvo išrastas, bet mes čia nekonvenciškai žiūrime), tačiau archeologinių duomenų – apstu. Ir nors galbūt galima kokius nors Göbekli Tepe, Jerichą ar netgi Mohendžo Darą tapatinti su Ardos tvirtovėmis, man šitai kažkaip nesisieja. Taigi šioje vietoje paprieštarausiu Tolkino nuomonei ir pasakysiu, kad manau, jog Žiedo karas vyko bent prieš 10 tūkstančių metų. Jei reikia paaiškinimo, kodėl Tolkinas galvojo, kad viskas vyko gerokai vėliau, tai sakyčiau, kad tai gali būti susiję su „iškreipta praeities perspektyva“ (puikus šio efekto pavyzdys – Kleopatrą nuo Gizos piramidžių pastatymo skiria ilgesnis laiko tarpas, nei žmonių išsilaipinimą Mėnulyje – nuo Kleopatros). Mes esame linkę manyti, kad laikotarpiai praeityje buvo trumpesni, nei kad jie buvo iš tikrųjų.

Kaip ten bebūtų, mažiausią laiko tarpą tarp mūsų ir Žiedo karo turime – bent 10 tūkstančių metų, o greičiausiai ir žymiai daugiau, kad nebūtų likę jokio aiškaus archeologinio palikimo. Koks galėtų būti didžiausias įmanomas laiko tarpas? Čia į pagalbą ateina astronomija. Mat iš Tolkino raštų žinome, kad ir jo aprašytoje Ardoje egzistavo Grįžulo ratai, Orionas bei Kasiopėja (tik ten šie žvaigždynai vadinti Valų pjautuvu, Dangaus kariu ir Drugeliu). O žvaigždynai, metams bėgant, po truputį keičiasi. Aišku, keičiasi jie labai lėtai, bet per tūkstantmečius tie pokyčiai pasidaro pastebimi. Greičiausiai kinta padėtys tų žvaigždžių, kurios yra arčiausiai mūsų; dažnai tos žvaigždės yra ir ryškiausios, taigi geriausiai atpažįstamos. Todėl ryškiausi žvaigždynai – Grįžulo Ratai, Orionas – kinta santykinai greitai (žr. iliustraciją žemiau ir čia). Prieš šimtą tūkstančių metų Grįžulo Ratų danguje nebūtume radę.

Grįžulo ratai prieš 50 tūkstančių metų, dabar, po 50 tūkstančių metų ir po 100 tūkstančių metų. ©Martin Vargic

Taigi, jei Ardos danguje švietė žvaigždynai, panašūs į dabartinius, vadinasi, nuo tų laikų iki dabar negalėjo praeiti daug daugiau nei 50 tūkstančių metų. Štai ir turime dvi ribas – 10 tūkstančių ir 50 tūkstančių. Įdomu pastebėti, kad maždaug prieš 10 tūkstančių metų baigėsi paskutinysis ledynmetis, prasidėjęs daugiau nei prieš 100 tūkstančių metų. Taigi kaip bežiūrėtume, Ardos istorija vyko per paskutinį ledynmetį. O tai atveria visai įdomią erdvę interpretacijoms. Suprasti, kur link suku, padės Viduržemės žemėlapis.

Viduržemės šiaurvakarinė dalis. ©Christopher Tolkien, JRR Tolkien

Atkreipkite dėmesį į pakrantės formą. Didelis iškyšulys (Lindonas), toliau krantas eina į pietus, paskui gana staigiai pasisuka į rytus, pasiekia didžiulės upės žiotis, o tada vėl nueina tolyn į pietus. Klimatas maždaug primena dabartinę Europą, tačiau veiksmas vyksta ledynmetyje. Miškų nedaug, dominuoja pievos. Gyvena labai mažos būtybės, labai ištvermingos būtybės, ir įvairios kitokios būtybės. Ta prasme noriu pasakyti, kad Ledinė Forošelės įlanka galbūt buvo visai ne kas nors prie Šiaurės ašigalio, o paprasčiausia Viduržemio jūra. Ir prie Nigerduino upės stovėjo Minas Abudža, o parsidavėlis išminčius Sarumanas gyveno Timbukthanko bokšte. Ir tik du pigmėjai sugebėjo nunešti Žiedą į Kilimandžarą ir taip sunaikinti Tamsos valdovą Saurongolą.

Sakote, taip nebūna? Na, kiti sako kad Viduržemės apskritai nebuvo, bet mes juk žinome geriau… :)

O jei rimtai, tai šituo tekstu tiesiog norėjau parodyti, kad tokie dalykai, kaip žinios apie žvaigždžių judėjimą gali praversti labai netikėtais atvejais – pavyzdžiui, bandant išsiaiškinti, kiek laiko praėjo nuo Žiedo karo įvykių. Ir šiaip džiaukimės žvaigždynais, kuriuos matome, nes nespės prabėgti šimtas tūkstančių metų, o jų jau nebebus.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.