Kąsnelis Visatos CXLIV: Nemalonios nelaimės

Reikėjo visiškai nesidomėti pasaulio naujienomis, kad praeitą savaitę nebūtumėte sužinoję apie dvi kosmines katastrofas – Antares raketos ir SpaceShipTwo avarijas. Apie jas daug nerašysiu, tuo labiau, kad kitų – malonesnių – žinių yra labai daug. Tad spauskite po kirpsniuku ir skaitykite.

***

Skrydžių bėdos. Taigi, avarijos. Savaitės pradžioje įvyko pirmoji – Antares raketa, vos pradėjusi eilinę atsargų gabenimo misiją į Tarptautinę kosminę stotį, susprogo vos keli šimtai metrų virš pakilimo aikštelės. Panašius pakilimus dažnai saugiu atstumu stebi entuziastai, kurie padaro ir įvairiausių nuotraukų; ne išimtis ir šis kartas; vėliau iš tų nuotraukų sudėta visa katastrofos seka. Kai kurie ir nufilmuoti sugeba. Tiesa, nepaisant didžiulio dvigubo sprogimo (pirmojo metu sprogo vienas iš raketos variklių, paskui raketa nukrito ant žemės ir tada jau sprogo visa), pakilimo aikštelė apgadinta nežymiai: matyti nuolaužų ant aikštelės, sulinkusi raketas palaikanti konstrukcija ir žaibolaidžiai, tačiau apskritai labai didelių nuostolių nepridaryta. Laimei, žmonių aukų taip pat išvengta – visa procedūra buvo daroma nuotoliniu valdymu, taigi žmonių aplink raketą ir nebuvo.

Praėjo vos trys dienos po šios avarijos, ir nutiko dar viena nelaimė. Virgin Galactic kuriamas kosminis lėktuvas SpaceShipTwo sudužo bandomojo skrydžio metu. Erdvėlaiviu skrido du pilotai; vienas išsigelbėjo, bet patyrė sunkių traumų, kitas žuvo. Iš pradžių atrodė, kad avarija įvyko dėl naujo tipo kuro, naudoto erdvėlaivio varikliuose. Bet vėlesnis tyrimas parodė, kad būta ir piloto klaidos, neteisingai perjungiant erdvėlaivio uodegos fiksaciją. Tiesa, kol kas neaišku, ar tai buvo avarijos priežastis – į šį klausimą atsakys detalesnis tyrimas.

Kad ir kaip baisiai (privatiems) kosminiams skrydžiams atrodytų praėjusi savaitė, tai tikrai nėra pirmos avarijos. Ir ne paskutinės. Tų avarijų visada buvo ir bus; jos yra neatsiejama tobulėjimo kaina. Nes į kosmosą skraidome ne todėl, kad tai lengva, o todėl, kad tai sunku (čia Kenedis taip sakė).

***

Kinai aplink Mėnulį. Ne, kinai į Mėnulį (dar) neišsikraustė. Tačiau išsiuntė zondą, kuris per savaitę apskrido Mėnulį ir grįžo į Žemę. Ir pakeliui dar gražią Žemės ir Mėnulio nuotrauką padarė. Nusileidimas Žemėje buvo sėkmingas – kapsulė nukrito Kinijos dykumoje nesuirusi. Tai buvo bandomoji misija, po jos turėtų sekti skrydis į Mėnulį, kurio metu bus paimta maždaug 2 kg grunto mėginių iš dviejų metrų gylio po Mėnulio paviršiumi ir tie mėginiai pargabenti į Žemę.

Kai žmonės lankėsi Mėnulyje, jie darė daug visokių bandymų ir važinėjo mėnuleigiais. Kad galėtų tai daryti be problemų, pirmiausia atliko daugybę bandymų ir ilgai treniravosi Žemėje. Kur jiems pavyko rasti į Mėnulį panašią vietą bandymams? Ogi Arizonoje, Cinder Lakes kraterių laukuose. Jokios naujienos čia nėra, tiesiog įdomus skaitinys.

***

Asteroidas kulka. Neretai būna taip, kad pro pat Žemę pralekiantį asteroidą aptinkame likus vos kelioms dienoms ar savaitėms iki artimiausio priartėjimo prie mūsų planetos. Dabar – dar vienas toks atvejis: asteroidas 2014 SC324, atrastas rugsėjo 30-ą dieną, arti Žemės pralėkė spalio 24-ą. Bet įdomesnė yra jo forma – keturis kartus didesnis ilgis, nei plotis. Beveik kulkos forma. Gerai, kad ta kulka į mus nepataikė, nes ji trigubai didesnė už Čeliabinsko meteorą ir panašaus dydžio į Tunguskos sprogimą sukėlusį objektą.

***

Dirbtinis Marsas. Žmonėms nuskristi į Marsą – sudėtinga užduotis. Bet nuskridus iššūkiai nesibaigia, dar reikia Marse ir išgyventi bei daryti visokius tyrimus. Kad tam pasiruoštų, astronautai-kandidatai dalyvauja bandomosiose misijose Žemėje. Viena tokia misija yra Hi-SEAS projektas Havajuose, kuris pradeda jau trečią iteraciją. Misijos dalyviams sudaromos sąlygos, kiek įmanoma labiau atitinkančios Marso sąlygas – sausa ir šalta aplinka, gyvenimas uždarame modulyje, judėjimas lauke su skafandrais, komunikacijų netobulumai ir t.t. Tokių misijų tikslai yra ir paruošti astronautus įvairiems iššūkiams, ir nustatyti, ko būtinai reikia tokiose misijose.

***

67P palyginimai. Kokio dydžio yra Rosettos tyrinėjama kometa 67P/Čuriumov-Gerasimenko? Šioje infogramoje bandoma atsakyti į tą klausimą. Joje rasite šios kometos ir įvairių daiktų dydžių palyginimą. Tie daiktai – keli kiti asteroidai ir kometos, Marso palydovas Deimas, Niujorko centrinis parkas, laivai ir namai, ir net Mirties žvaigždė iš „Žvaigždžių karų“. Pasigedau tik vieno – erdvėlaivio „Serenity“, kuris savo forma labai primena pačią 67P…

***

Saturnijos įdomybės. Trys žinios iš Saturno sistemos. Pirmoji – apie Enceladą, tiksliau jo pietų ašigalį, po kuriuo greičiausiai yra skysto vandens ežeras. Ašigalyje matyti keturi gilūs ilgi įtrūkimai, o neseniai juose aptikta daug ledo luitų. Dabar nustatytos 100 tūkstančių tų luitų padėtys, siekiant išsiaiškinti, iš kur jie ten atsirado. Rezultatai nevienareikšmiai – nors luitų išsidėstymą galima paaiškinti nuošliaužomis, asteroidų smūgiais ir drebėjimais, neįmanoma atmesti ir geizerių poveikio. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Icarus.

Kita naujiena – iš Titano, kurio stratosferoje aptikta metano ledo. Anksčiau buvo manoma, kad taip aukštai palydovo atmosferoje temperatūra turi būti pakankamai aukšta, jog kietas metanas negalėtų egzistuoti, tačiau naujausia Cassini duomenų analizė rodo kitaip. Pasirodo, stratosferos temperatūra smarkiai priklauso nuo platumos, taigi virš ašigalių ji yra pakankamai žema ledo formavimuisi. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Icarus.

Paskutinė naujiena – irgi iš Titano. Čia gal labiau ne naujiena, o gražus vaizdas: pirmą kartą užfiksuotas Saulės atspindys nuo Titano jūrų. Taip pat nuotraukoje matyti nuosėdų juosta aplink didžiausiąją, Krakeno, jūrą, kuri rodo, kad ji kadaise buvo didesnė, o pastaruoju metu susitraukė dėl garavimo.

***

Maitinimo kanalas. Prie jaunų žvaigždžių dažnai aptinkami protoplanetiniai diskai, sudaryti iš dujų, dulkių ir įvairaus dydžio uolienų. Kartais tie diskai turi didelius tarpus, juos net galima laikyti sudarytais iš keleto atskirų diskų. Jei tokie diskai būtų visiškai atskiri vienas nuo kito, vidiniai diskai turėtų santykinai greitai išnykti, bet stebėjimai rodo ką kitą. Skaitmeniniai modeliai seniai siūlo problemos sprendimą – tarp diskų turėtų būti nutįsę maitinimo kanalai, sudaryti iš tankesnių dujų gumulų, migruojančių nuo išorinio disko prie vidinio. Dabar toks kanalas aptiktas ir stebėjimais. Ir ne bet kur, o penkianarėje žvaigždėje Tauro GG (GG Tauri), kuri ir šiaip yra labai sudėtinga (dvinarė ir trinarė žvaigždės, besisukančios viena aplink kitą; o kur dar galimos planetos…). Šis atradimas parodo dar ir tai, kad daugianarėse žvaigždėse planetos irgi gali sėkmingai formuotis, nes tam tinkami artimi žvaigždėms diskai yra maitinami iš išorės.

***

Savaitės filmukas – apie Didžiuosius Grįžulo ratus. Tiksliau apie tai, koks yra jų dydis – ir dangaus skliaute, ir apskritai kosmose:

[tentblogger-youtube s2yMKwrBpis]

***

Tamsus ūkas LBN 438 Driežo žvaigždyne. ©Adam Block/Mount Lemmon SkyCenter/University of Arizona

Savaitės paveiksliukas – tamsus ūkas, atspindintis šiek tiek netoliese esančios žvaigždės šviesos (iš čia ir raudona pašvaistė). Tiesiog gražus truputį vaiduokliškas vaizdas, ir tiek.

***

Nauja supernova. Nors supernovos atrandamos kasdien, dauguma jų yra taip toli, kad pamatyti jas įmanoma tik labai galingais teleskopais. Visgi praeitą savaitę nauja supernova sužibo netolimoje galaktikoje M61, o pamatyti ją įmanoma ir pro nedidelį teleskopą, kadangi jos ryškis jau siekia +13.2 ir dar kurį laiką turėtų kilti. Supernova SN 2014dt yra Ia tipo, t.y. ją sukėlė termobranduolinis sprogimas, suardęs baltąją nykštukę. Jei norite paieškoti M61 ir supernovos, jas rasite Mergelės žvaigždyne, kuris mūsų platumose matomas pora valandų prieš aušrą rytiniame danguje.

***

Tarpgalaktinė šviesa. Kartais energingi procesai gali išmesti žvaigždę iš jos galaktikos. Tokias žvaigždes aptikti labai sudėtinga, bet daugelio jų šviesa gali susilieti į tarpgalaktinį švytėjimą. Tokio švytėjimo ieškoma su Hablu stebint grupę sąveikaujančių galaktikų spiečiuje Abell 2744. Iš stebėjimų pavyko nustatyti išmestųjų žvaigždžių savybes – paaiškėjo, kad bendra jų masė sudaro apie 6% visos spiečiaus žvaigždžių masės, o žvaigždžių amžius yra 3-9 milijardais metų mažesnis, nei spiečių galaktikų žvaigždžių amžius, taigi išmestos buvo daugiausiai jaunos žvaigždės. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Kosminės stotys. Viena iš idėjų, kaip smarkiai atpiginti kosminių tyrimų bazių, stočių ar net gyvenviečių statybą, yra naudoti šalia esančius išteklius, pavyzdžiui, kasti naudingąsias iškasenas Mėnulyje ar asteroiduose. Kaip ši idėja buvo sugalvota, kaip ji vystoma ir ko reikia, kad ji taptų realybe, skaitykite šiame straipsnyje.

***

Štai tiek naujienų lapkričio pradžiai. Komentarai ir klausimai, kaip visada, laukiami.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.