Praeitą savaitę internetuose pasklido informacija, neva Plutonas vėl grąžintas į planetų bendruomenę. Pirmiausiai šią žinią pastebėjau delfyje, bet rasti ją galima ir užsieniniuose tinklalapiuose. Tai kas gi čia per reikalas ir ar tikrai Plutonas vėl planeta?
Pirmiausia pradėti reikėtų nuo istorijos. 2006-aisiais metais Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) Generalinėje asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, kuria apibrėžtas terminas „planeta“ ir įvestas bei apibrėžtas terminas „nykštukinė planeta“. Apibrėžimai skamba taip. Planeta yra kūnas, kuris sukasi aplink Saulę, yra beveik apvalus (tiksliau sakant, jo savigravitacija nugali cheminių jungčių jėgas ir suteikia objektui hidrostatinės pusiausvyros formą) ir kuris yra išvalęs savo orbitos apylinkes (tai reiškia, kad jis yra dominuojanti masė savo orbitoje). Nykštukinė planeta yra irgi aplink Saulę besisukantis beveik apvalus kūnas, tačiau toks, kuris nėra išvalęs savo orbitos apylinkių, bet nėra ir kito kūno palydovas. Pagal šiuos apibrėžimus, Saulės sistemoje yra aštuonios planetos (Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas) ir visai nemažai nykštukinių planetų (Cerera, Plutonas ir įvairūs dar tolimesni objektai, tokie kaip Haumėja, Makemake, Eridė ar Sedna). Kiti Saulės sistemos objektai yra arba (nykštukinių) planetų palydovai, arba Mažieji objektai (Small Solar System Bodies, į juos įeina asteroidai, kometos ir pan.).
Rezoliucija būtų kaip rezoliucija, tačiau ji sulaukė didžiulio susidomėjimo ir nepasitenkinimo visuomenėje. Na, turbūt visi atsimenate dar ir dabar išlendančius komentarus, kad „Plutonas mums visada bus planeta!“ ir panašiai. Nenuostabu, kad mokslininkai ne visi patenkinti tokiais apibrėžimais ir vis svarsto, ar tikrai Plutonas nėra planeta.
Ir štai prieš keletą savaičių Harvardo universiteto Astrofizikos centras surengė seminarą apie Plutono planetiškumo statusą. Seminare kalbėjo trys pagrindiniai pranešėjai: mokslo istorikas dr. Ouvenas Gingeričas (Owen Gingerich), Mažųjų planetų centro direktorius dr. Garetas Viljamsas (Gareth Williams) ir Harvardo Gyvybės kilmės iniciatyvos direktorius dr. Dimitaras Saselovas (Dimitar Sasselov). Pirmasis pristatė kultūrinę-istorinę termino „planeta“ reikšmę ir jos kitimą laikui bėgant. Antrasis paaiškino, kodėl IAU nusprendė atskirti planetas nuo nykštukinių planetų, ir kodėl Plutonas yra tikrai nykštukinė. Trečiasis pristatė egzoplanetų įvairovę ir problemas, kurias egzoplanetų tyrimams sukelia IAU naudojamas planetos apibrėžimas. Pirmasis ir trečiasis pranešėjai teigė, kad Plutonas turėtų būti vadinamas planeta, o antrasis aiškino, kad neturėtų. Po pasisakymų įvyko balsavimas ir susirinkusieji gana aiškiai nusprendė, jog trečiasis pranešėjas juos įtikino labiausiai. Tai Plutonas vėl planeta, ar ne?
Prieš komentuodamas toliau, siūlau pasižiūrėti paties seminaro vaizdo įrašą. Aš dar viso neperžiūrėjau, bet tai, ką mačiau, man pasirodė tikrai įdomu.
[tentblogger-youtube 2RNGSuFqmro]
Taigi, o dabar komentarai.
Pirma: šitas balsavimas neturi jokios galios. Šioje vietoje įvairūs žurnalistai parodė savo nesugebėjimą išklausyti viso seminaro (arba norą užsidirbti click‘ų): nors pradžioje diskusijos vedėjas Deividas Agvilar (David Aguilar) juokauja, kad štai čia susirinko daug mokslininkų, o IAU nusprendė Plutono likimą tikrai ne daugumos narių balsais (Asamblėjoje 2006-aisiais dalyvavo vos keli šimtai žmonių iš >10 tūkst. narių), tai dabar galėtume nuspręsti viską iš naujo, bet pabaigoje, prieš balsavimą, jis keletą kartų pakartoja, kad jokių pasekmių rezultatai neturės. Ir tai tikra tiesa – Plutonas yra nykštukinė planeta pagal IAU apibrėžimą, ir tik IAU gali tai pakeisti. Šiuo metu IAU yra organizacija, vienintelė turinti teisę suteikti dangaus kūnams oficialius pavadinimus. Gerai tai ar blogai, galima ginčytis, bet dabartinės situacijos tai nekeičia. Tiesa, tai taip pat reiškia, kad jei kas nors nori Plutoną vadinti planeta, niekas jam to neuždraus (IAU nėra kokia nors inspekcija, tikrinanti žmonių šnekėjimą). Tiesiog mokslinėje literatūroje ir oficialioje nomenklatūroje kaip konvencija naudojami IAU apibrėžimai, tad juos reikėtų naudoti, norint išvengti neaiškumų.
Antra: argumentas apie egzoplanetas yra nereikšmingas. Planetas nuo nykštukinių Saulės sistemoje atskiria ne dydis ar masė, o orbitos išvalymas. Kol kas apie egzoplanetų sistemas žinome tikrai per mažai, kad galėtume nustatyti, ar jos yra išvaliusios savo orbitas. Taigi kol kas negalime pasakyti, ar konkreti egzoplaneta yra panašesnė į planetą, ar į nykštukinę planetą. Kada nors ateityje galėsime tą padaryti, tada galėsime ir jas taip pat klasifikuoti. Bet Saulės sistemos planetas klasifikuoti galime jau dabar, taigi tą ir darome. Ir dar: IAU rezoliucija kalba tik apie Saulės sistemos planetas, o ne apie egzoplanetas. Taip padaryta sąmoningai: 2006-aisiais metais egzoplanetų buvo žinoma jau visai nemažai, taigi galimybę kažkaip apibrėžti jų statusą IAU turėjo, bet nusprendė to nedaryti. Kodėl nusprendė – nežinau, bet įtariu, kad būtent dėl to orbitų populiacijų neaiškumo. Taigi IAU sprendimas liečia tik Saulės sistemos planetas. Tai nereiškia, kad Saulės sistemą laikome kažkuo išskirtine; tiesiog ją geriausiai pažįstame, todėl ir tokia klasifikacija turi prasmės. Egzoplanetų klasifikacija pagal orbitos išvalymą kol kas nėra reikšminga, taigi jos ir nėra.
Trečia: skirtingose mokslo šakose reikia skirtingų apibrėžimų. Vėlgi žiūrint į egzoplanetų tyrimus ir bandant lyginti juos su Saulės sistemos planetų tyrimais, galėtų kilti klausimas, kodėl Saturno nevadiname „Jupiterio-tipo planeta“ arba „sub-Jupiteriu“, arba kodėl Urano nevadiname „super-Neptūnu“. Jei šias planetas aptiktume prie kitos žvaigždės, būtent tokia klasifikacija joms būtų pritaikyta. Bet Saulės sistemoje ji visai nereikšminga, nes planetų turime nedaug (aštuonias) ir kiekvieną jų pažįstame pakankamai gerai, kad tokie grupavimai netektų reikšmės. Egzoplanetų žinome labai daug (tūkstančius), bet jas pažįstame gerokai prasčiau; tokie grupavimai padeda daryti statistines išvadas. Niekas nesiūlo Saulės sistemoje įvesti egzoplanetinę klasifikaciją, taigi egzoplanetų moksle nereikia įvedinėti Saulės sistemos klasifikacijos. Skirtingos tyrimų kryptys, skirtinga ir terminologija.
Gal komentarų ir užteks. Pabaigai dar atkreipsiu dėmesį į seminaro vedėjo žodžius, pasakytus pabaigoje: mokslo grožis ir svarba yra tai, kad jis gali keistis; atsiradus naujiems duomenims, naujiems įrodymams, kartais reikia peržiūrėti pripažintas teorijas ar apibrėžimus, ir kartais reikia juos pakeisti; tai yra nuostabi žmogaus proto savybė – sugebėjimas priimti naują informaciją ir, ja pasinaudojant, susidaryti vis geresnį Visatos ir mūsų vietos jame vaizdinį (čia ne vertimas, o mano laisvas perfrazavimas, jei ką).
Laiqualasse
P.S. Gerus dalykus reikia pastebėti: LRyto IT skiltyje jau prieš savaitę atsirado straipsnis, aiškinantis maždaug tą patį, ką aš čia parašiau.
Įkišiu asmeninį trigrašį: mano supratimu, galėjo Plutoną palikti kaip planetą (t.y. padaryti išimtį) dėl „istoriškai susiklosčiusių aplinkybių”. Ir vadovėlių keisti nereikėtų, ir labai gerai atspindėtų mokslo raidą – kiekvieną kartą minint Plutoną būtų paminima, kad jis planeta tik dėl to, kad anksčiau mokslininkams trūko aiškumo kas yra planeta, ir kas ne. t.y. dėl duomenų trūkumo.
Nežinau, ar tai gerai. Mano supratimu ir tokie terminai, kaip „planetinis ūkas”, galėtų būti pakeisti kuo nors aiškesniu, o vadovėlių netikslumas jau yra pačių vadovėlių problema :)
O ir dėl vadovėlių ypač verkti nereiktų.. Juos vis vien vis atnaujinti reikia (juk nesimokai dabar ekonomikos iš 1972 m. vadovėlio (nors pagrindai ir nelabai tepasikeitė)).
Būtent. Plutono (ne)planetiškumas – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl poros dešimčių metų senumo vadovėliai yra nebetinkami.