Ar Saulės žybsniai kenkia sveikatai?

(Svarbus disclaimer’is: aš nesu medikas, taigi šio teksto teiginiais vadovautis sprendžiant ką nors apie savo sveikatą gali būti labai pavojinga. Nesakykit, kad neperspėjau.)

Delfyje šiandien pasirodė straipsnis apie tai, kad antradienį įvykęs Saulės žybsnis sukels geomagnetinę audrą Žemėje ir kad tai gali pakenkti mūsų sveikatai. Būčiau ir nepamatęs šito straipsnio, bet feisbuke manęs paprašė pakomentuoti, tai va pakomentuosiu ir čia (ačiū, rtfb, už nuorodą).

Pradėkime nuo faktų: antradienį vakare (Lietuvos laiku) Saulėje įvyko X klasės žybsnis. X klasė yra ryškiausia žybsnių klasė, taigi įvykis turbūt vertas dėmesio. Tiksliau sakant, žybsnis klasifikuojamas kaip X1.2, tai reiškia, kad Žemės orbitą pasiekiantis rentgeno spindulių tankis yra $$\sim 1.2 \times 10^{-4}$$ vatų į kvadratinį metrą. Ar tai daug? Palyginus su bendru Saulės šviesiu – tikrai ne. Saulės žybsniai pavojingi tuo, kad paskleidžia daug energingų dalelių ir spinduliuotės (rentgeno ir gama spinulių), kurie gali paveikti Žemės magnetinį lauką ir palydovus orbitoje. Apskritai paėmus tai yra vienas silpniausių X klasės žybsnių (X1 yra silpniausias, didėjant skaičiui, didėja ir stiprumas; pernai bene stipriausias žybsnis buvo trigubai stipresnis už šį, X3.3 klasės.

Saulės žybsnis, stebimas keliuose bangų ruožuose (skaičiukai žymi bangos ilgį angstremais, vienas angstremas yra 10^-10 metro). ©NASA/SDO

Kaip dažnai vyksta tokie žybsniai? Nepavyko rasti X klasės žybsnių dažnumo statistikos, tačiau Saulės aktyvumo maksimumo (koks dabar maždaug ir yra) metu žybsniai gali įvykti net keletą kartų per savaitę. Išgyvenome anuos žybsnius, išgyvensime ir šį. Tiesa, daugiau pavojaus kelia susijęs reiškinys – vainikinis masės išmetimo įvykis, kurio paleista medžiaga būtent ir artėja prie Žemės. Tokių įvykių Saulės maksimumo metu būna net po kelis per dieną, tad vėlgi, dabartinis įvykis nėra kažkuo labai išskirtinis. Nebent išskirtiniu laikote kiekvieną lietų. Šiaip informacijos apie Saulę, jos vėją ir žybsnius rasite puikiame tinklalapyje Space Weather.

Bet visgi, ar gali Saulės žybsniai ir vainikiniai masės išmetimai pakenkti žmonių sveikatai? NASA puslapis (tiesa, jau senokas) apie kosminius orus tokią mintį pamini trumpai ir paskui koncentruojasi į poveikį technologijai. Vikipedija apie geomagnetines audras atsiliepia panašiai. Geomagnetinė audra yra smarkūs svyravimai Žemės magnetiniame lauke, kylantys, kai Saulės žybsnio šviesa arba išmesta vainiko medžiaga ima sąveikauti su elektringomis dalelėmis, skriejančiomis aplink Žemę. Magnetinio lauko linijos prispaudžiamos arčiau Žemės, o kai kurios atlekiančios dalelės pasiekia ir Žemę (bet beveik visada arti ašigalių – taip gimsta pašvaistės). Šiame NASA filmuke pamatysite gražių vaizdų, visa tai paaiškinančių. Esmė čia ta, kad beveik visas energingas daleles ir energingą spinduliuotę į šalis išstumdo Žemės magnetosfera, taigi kaip ir turėtume būti apsaugoti nuo bet kokio tiesioginio poveikio. Net ir Tarptautinėje kosminėje stotyje esantys astronautai yra saugūs, nes ji virš Žemės pakilusi gerokai mažiau, nei driekiasi magnetosferos apsauginis sluoksnis.

Magnetosferos schema. ©Heliophysics Science Division, NASA

Ar tai ir viskas? Pasirodo, ne. Štai čia rasite ekonomikos mokslinį straipsnį, kuriame teigiama, jog geomagnetinės audros neigiamai koreliuoja su akcijų biržų apyvarta. Atrodo, kad geomagnetinės audros sukelia depresiją žmonėms, o depresyvūs žmonės linkę prekiauti atsargiau. Viso straipsnio neskaičiau, bet iš grafikų matyti, kad kažkokia koreliacija yra – per šešias dienas po magnetinės audros vidutiniškai biržos apyvarta yra 4-6 kartus mažesnė, nei kitu metu. Taip pat straipsnyje (6 psl.) pateikiama įvairios literatūros apie šių audrų poveikį žmonėms, daugiausiai psichologinį, bet taip pat ir susijusį su širdies problemomis. Praktiškai visos sąsajos yra empirinės (t.y. remiasi stebėjimų duomenimis, o ne aiškina fizikinį/cheminį/biologinį mechanizmą), bet jau ir tai galbūt kažką sako. Dar vienas pastebėjimas – daugumą šių sąsajų rado Rusijos mokslininkai; į tai atkreipiamas dėmesys ir kitame straipsnyje, kuris populiariai pristatomas čia. Kiek supratau, tai gali būti tam tikros medicininės kultūros apraiška: skirtingose šalyse įvairiems reiškiniams ir jų galimam poveikiui skiriamas nevienodas dėmesys (pvz. Vokietijos medikai labai daug reikšmės teikia žemam kraujo spaudimui, o kitur pasaulyje tai nelaikoma kažkuo svarbiu). Viena hipotezė, pateikta aukščiau minėtame straipsnyje, yra susijusi su cirkadiniais (paros ciklo) ritmais, kuriuos turi visi žmonės ir daugelis kitų gyvosios gamtos atstovų. Šie ciklai reguliuoja įvairių hormonų koncentraciją organizme, o ritmui sutrikus, gali prasidėti visokiausios problemos, ypač psichologinės. Pačius ciklus nulemia įvairūs išoriniai veiksniai, padedantys organizmui susiorientuoti aplinkoje. Pagrindinis toks veiksnys yra šviesa, tačiau gali būti, kad mūsų organizmai turi ir kažkokią magnetiniam laukui jautrią dalį, kaip ir kai kurie gyvūnai. Jei magnetinis laukas tikrai turi įtakos cirkadiniams ritmams, tai visai gali būti, kad geomagnetinių audrų metu prasidėjęs magnetinio lauko svyravimas sukelia hormoninius pokyčius, kurie atsiliepia psichologinėmis problemomis.

Tiesa, straipsnyje nurodoma, kad įrodymai apie geomagnetinių audrų poveikį žmogaus organizmui yra kontroversiški. Populiariame jo pristatyme minima, jog magnetinio lauko sureikšminimas yra rusiškos misticizmo šakos, vadinamos kosmizmu, vienas iš elementų, taigi rusų susidomėjimą magnetinio lauko poveikiu galima kažkiek paaiškinti kultūriniais skirtumais. Ar tai reiškia, kad derėtų abejoti mokslininkų gautais rezultatais? Nemanau. Bent jau koreliacijos tarp geomagnetinių audrų ir įvairių psichologinių bei fiziologinių pokyčių greičiausiai yra tikros. Tačiau verta nepamiršti, kad koreliacija neįrodo priežastingumo ir bandymus susieti šiuos reiškinius tiesiogiai reikėtų vertinti atsargiai.

Taigi, o kaip vertinti Delfyje esantį straipsnį? Jį skaitant, man pirmiausia užkliuvo teiginys, kad žmonės geomagnetinės audros poveikį pradeda jausti… keletu dienų anksčiau, nei prasideda pati audra. Bet turint omeny, kad vėliau straipsnyje paaiškėja, jog „keletas dienų“ greičiausiai yra tik viena diena, o išmesta vainiko medžiaga iki Žemės keliauja apie dvi paras, kažkoks panašus sąryšis gali egzistuoti. Tiesiog iš pradžių pasireiškia Saulės žybsnio poveikis, o paskui – jau pačios audros. Bet štai teiginys „žmogaus sveikatą veikia, kai magnetinės bangos stiprumas viršija 50 Volfo skaičių per sekundę“ mane labai nustebino, mat Volfo skaičius yra tiesiog Saulės dėmių skaičius Saulės paviršiuje, o ne koks nors bangos intensyvumas. Magnetinės (tiksliau – elektromagnetinės) bangos intensyvumą galima matuoti voltais arba voltais metrui (elektros įtampa ir elektros lauko stipris) arba teslomis ar gausais (abu žymi magnetinio lauko stiprį). Taigi čia medikas kažką supainiojo.

Kokia iš viso to seka išvada? Atsarga gėdos nedaro, taigi sveikatą saugoti reikia. Bet ją saugoti reikėtų visada, o ne tik tada, kai išgirstate apie Saulės žybsnius. Bet jei išgyvenote praėjusius porą metų, kai tų žybsnių būdavo, kaip minėjau, kartais net po kelis per savaitę, tai dabar irgi išgyvensite.

Papildymas: VU paskelbė TFAI direktorės Gražinos Tautvaišienės straipsnį, kuriame pristatomi Saulės žybsniai ir jų poveikis žmonijai. Apie žmonių sveikatą – nieko.

Laiqualasse

12 komentarų

      1. O ką technologijos.lt? Jie tai jau aukštesnė klasė? Nepasakyčiau – ramiai postina straipsnius apie šaltąją atomų branduolių sintezę kur pora diedukų folijomis apklijavę šlangutes aiškina kad jie moka tai daryti (http://www.technologijos.lt/n/mokslas/fizika/S-22527/straipsnis/-Italijoje-tesiasi-fizikos-revoliucija:-pademonstruotas-1-MW-galios-saltosios-termobranduolines-sintezes-reaktorius-Video?l=2&p=1), apie amžinuosius variklius (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/S-37981/straipsnis/Pritvirtinkite-sias-vejo-turbinas-prie-savo-elektromobilio-ir-vazinekites–beveik-amzinai?l=2&p=1 ) ir t.t. Manau kad technologijos dar žemesniam lygyje nei delfis…

        1. Jo, tas su vėjo turbinomis mane labai nustebino, nesitikėjau iš jų šitokio liapsuso.

          O apie šaltąją sintezę atrodo daugelis naujienų portalų šnekėjo, kai šitas atradimas buvo paskelbtas. Ir technologai, kiek pamačiau permetęs akimis, pakankamai atsargiai jį pristatė.

          Taigi taip, bendrai paėmus tikiuosi kiek aukštesnio lygio iš technologų, nei iš delfio.

  1. Didžioji dalis sveikatos problemų kyla dėl panikos galvose – kuo daugiau žiniasklaida gasdins „audromis“ (kurių jau milijonus žmonija pergyveno), tuo daugiau bus „jaučiančių“ jų poveikį, ką ten prieš dieną – ir prieš mėnesį, jei tik paskelbsite su atinikamu triukšmų, kad „driokstelės“ ir bus „įtaka sveikatai“. Ypač jei dar visokio plauko „ekspertai“ ir „patarėjai“ apie tai kalbės ir rašys. Tokia jau ta mūsų psichika – jei manai, kad lygintuvas karštas (o jis iš tiesų šaltas) ir prisilieti, gali ir antro laipsnio nudegimus gauti…

    1. Visiška tiesa. Berods pernai buvo žiniasklaida paskelbusi, kad „štai tuojau matysime supermėnulį – pilnatis sutaps su laiku, kai Mėnulis savo orbitoje arčiausiai Žemės“. Žmonės pranešinėjo apie supermėnulio poveikį likus dviem savaitėms iki tos pilnaties – nesvarbu, kad tada Mėnulis kaip tik toliausiame orbitos taške nuo Žemės buvo :)

  2. Juokingiausia yra tada, kai patys medikai tiki, jog saules suaktyvejimas taip pat sukelia ir ivairias ligas, nors realiu faktu nera. Na, visu taip mylima mass media puikiai atlieka savo darba iskiepydami dezinformacija dar giliau :)

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.