Astronaujiena. Mirgantis žvaigždžių peizažas

Dauguma procesų, kuriuos tyrinėja astronomai, yra tokie lėti, jog pamatyti jų eigos mes negalime; belieka tenkintis atskirų momentų nuotraukomis ir stengtis suvokti jų vystymąsi dėliojant panašių objektų nuotraukas vieną prie kitos. Tokie procesai vadinami sekuliariais. Aišku, būna ir tokių procesų, kurie vyksta labai greitai – pulsarai švysčioja kas keletą sekundžių ar dar sparčiau ir panašiai. Tačiau tokie spartūs procesai dažniausiai būna susiję su įvairiais ekstremaliais kompaktiškais objektais – neutroninėmis žvaigždėmis, juodosiomis skylėmis ir panašiai. Taigi kai nustatoma, jog dviejų savaičių bėgyje grupės jaunų žvaigždžių šviesis susvyravo dvidešimčia procentų, tai yra neeilinis įvykis.

Stebėtinas reiškinys aptiktas Oriono ūke, viename didžiausių žvaigždėdaros regionų Galaktinėse Saulės apylinkėse. Jaunas žvaigždes, kaip paprastai, dengia dulkių sankaupos. Pro jas pažvelgti galima infraraudonųjų spindulių diapazone. Taip ir buvo padaryta, naudojantis Heršelio ir Spitzerio kosminėmis observatorijomis. Šešis kartus, po sykį per savaitę, padaryta tos pačios srities nuotrauka turėjo geriau atskleisti besiformuojančių žvaigždžių aplinkos savybes; Heršelis ieškojo šaltų dujų ir dulkių, Spitzeris – šiek tiek šiltesnių, susikaupusių arčiau kiekvienos žvaigždės. Ir atskleidė, bei dar ir nustebino, nes paaiškėjo, kad poros savaičių bėgyje kai kurių žvaigždžių šviesis sumažėjo net 20 procentų, o paskui vėl pakilo.

Iš principo tokie pokyčiai galėtų būti paaiškinami, pavyzdžiui, didžiulėmis dėmėmis žvaigždės paviršiuje. Jos atsiranda dėl magnetinio lauko svyravimų, o jaunose žvaigždėse šis yra gerokai stipresnis nei Saulėje, tad ir dėmės turėtų būti didesnės. Jei tokia dėmė kartais atsisuktų į mus, žvaigždės šviesis galėtų sumažėti gana smarkiai. Žvaigždės aplink savo ašį apsisuka per keletą dienų ar savaičių, taigi atrodo, jog viskas gerai, ar ne?

Ogi ne. Mat Heršelio ir Spitzerio matoma šviesa, kaip minėjau, sklinda ne iš pačių žvaigždžių, o iš sąlyginai šaltų dujų ir dulkių žvaigždės aplinkoje. Stebimą temperatūrą dujos pasiekia dešimčių ar net šimtų astronominių vienetų atstumu nuo žvaigždės, o tokiu atstumu apsisukimas aplink žvaigždę užtruktų šimtmečius, ne savaites. Bet astronomai sugalvojo porą būdų, kaip galima paaiškinti tokį žvaigždės apylinkių šviesio svyravimą.

Pirmasis variantas – manyti, jog žvaigždės natūrali būsena yra ne šviesesnė, bet tamsesnė. Kartais jos šviesis pakyla dėl staigiai padidėjusios akrecijos spartos iš protoplanetinio disko. Tokia nestabili akrecija yra senokai žinomas reiškinys, nestabilumai susidaro dėl to, kad žvaigždės link krentančią disko materiją kurį laiką prilaiko magnetiniai laukai arba žvaigždės spinduliuotė, bet kai šitas barjeras griūva, akrecijos sparta staigiai pakyla kuriam laikui – gal kelioms dienoms ar savaitėms – kol pasibaigia susikaupęs materijos perviršis. Toli nuo žvaigždės toks akrecijos pliūpsnis pasireiškia padidėjusia spinduliuote, kuri sušildo dulkes ir priverčia jas spinduliuoti ryškiau.

Antrasis variantas irgi susijęs su pokyčiais vidinėje protoplanetinio disko dalyje. Besikaupianti materija pastorina diską ir taip užstoja daugiau žvaigždės šviesos. Taigi mažiau šviesos lieka šildyti dulkėms toliau nuo žvaigždės, ir bendras tų dulkių šviesis sumažėja. Kai susikaupusi materija yra praryjama, diskas suplonėja ir žvaigždė vėl gali šildyti tolimas dulkes.

Nuo savęs dar pridėsiu trečią variantą. Protoplanetiniai diskai yra gravitaciškai nestabilūs – juose lengvai atsiranda daug dujų gumulų, iš kurių vėliau formuojasi planetos. Tie gumulai ne tik sukasi aplink žvaigždę, bet ir migruoja artyn arba tolyn, priklausomai nuo aplink juos likusio disko savybių. Taigi nors gumulai susiformuoja tolokai nuo žvaigždės – panašiu atsumu, kaip ir turėtų būti stebimos dujos – jie gali priartėti gerokai arčiau. Gumulo tankis yra gerokai mažesnis, nei žvaigždės, tačiau jo spindulys gali būti panašus. Taigi gumulo šešėlis driekiasi didžiuliu atstumu už jo (žiūrint nuo žvaigždės pusės) ir gali pritemdyti tolimas dulkes.

Štai ir viskas šiam kartui. Neužtemkite ir neapdulkėkite :)

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.