Naujausia mokslo naujiena – Ženevos observatorijos mokslininkai atrado tris(!) super-žemes, besisukančias aplink vieną žvaigždę. Nors jos visos yra labai arti žvaigždės, taigi, tikimybė aptikti ten gyvybę yra praktiškai nulinė, tačiau atradimas yra labai svarbus dėl dviejų aspektų. Pirma – taip arti žvaigždės kol kas buvo atrastos tik didžiulės planetos, esančios beveik ties viršutine masės riba (trylika Jupiterių). Tai, kad pavyko aptikti santykinai mažas planetas, reiškia, kad mūsų stebėjimo technologija progresuoja, taigi Žemės dydžio ir tokiu pat atstumu nuo žvaigždės esančią planetą rastume jau už kokių 50 ar daugiau šviesmečių. Kitas aspektas – tai, kad atrastos net trys kietos (ta prasme, kietu paviršiumi; šiaip jos visiškai ne krūtos) planetos, leidžia manyti, kad Žemės tipo planetų Galaktikoje gali būti labai daug, gal net daugiau nei žvaigždžių. Taigi tikimybė atrasti ką nors įdomaus yra gerokai didesnė, nei manyta anksčiau.

Kita, nebe tokia nauja naujiena – jei kam įdomu kosmologija, štai čia yra vieno naujo tyrimo pristatymas, parašytas paprastiems fizikams suprantama kalba. Norint jį suprasti, reikia šiek tiek žinoti apie kosmologiją, kosminę mikrobangų foninę spinduliuotę, didįjį sprogimą ir kaip ir viskas. Tai tikrai nėra daug, turint omeny, kad kosmologija yra bene sudėtingiausia fizikos šaka, o pristatomas straipsnis – vieno iš fundamentaliausių kosmologinių tyrimų pakopa.

Laiqualasse