Taigi…
    Ką fizikai mėgsta labiausiai? Ne, ne alų ir ne filologes, o… atidėlioti darbus. Tuos pačius, skubiausius, kurie prilipinami prie vaizduoklio ant lapuko ir po pusmečio nukrenta patys, taip ir nepadaryti…
    Trumpas pavyzdys: parašyti šitą straipsnelį aš Laiqualasse’i pažadėjau daugiau nei prieš savaitę. Aha.
    Prieš savaitę žadėjau pabaigti ir iki pirmadienio ryto išsiųsti referatą… išsiunčiau šįryt.
    Praėjusio semestro pabaigoj žadėjau sau laiku susitvarkyti laboratorinius darbus(nesu to sugebėjęs nuo pirmo semestro)… ketvirtadienį tris iš penkių būtinųjų padariau(kitus kažkaip anksčiau nepatingėjau), dar liko apskaičiavimai ir juos visus sekančią savaitę atsiskaityt…
    Kitą referatą „teberašau“ nuo rugsėjo…kaip nors ryt-poryt gal padarysiu.
    Šį semestrą žadėjau pradėti mokytis…dabar žadu egzaminams ruoštis per sesiją, o ne paskutinę naktį prieš juos. Spėkit, kaip gausis?
    Taigi…

    „Hard work pays off in the future, but laziness pays off right now“ – nežinomo(bent jau man) autoriaus žodžiai. Labai teisingi…ir tokie artimi kiekvieno save gerbiančio fiziko širdžiai. Juk visuomet yra krūva dalykų, kurie šiuo metu kur kas įdomesni už privalomus nuobodžius darbus – kad ir alaus su draugais išgert.
    Knygą paskaityt.
    Grynam ore pasivaikščiot.
    Internete panaršyt.
    Muzikos pasiklausyt.
    Netgi Minesweeperį pažaist(advanced lygyje geriausias laikas – 118 sekundžių ;) ).
    Ant sofutės pagulėt.
    Kažką pažaist.
    Per skype pašnekėt su bilekuo, kad tik TO BŪTINO DARBO nedaryt, kad tik jį dar penkioms minutėms atidėt…

    Labai gerbiu ir pavydžiu žmonėms, kurie tokius darbus daro laiku. Ypač – iš anksto. Išskirtinai tvirtos valios liaudis.
    Arba tiesiog pasimokę iš savo klaidų. Gal šita semestro pabaiga ir mane įtikins kitą kartą laiku viską daryt.
    Ką aš bandau apgauti…

    Taigi.
    Einu, Minesweeperį pažaisiu. Darbai dar truputį palauks…pradžiai bent kokią valandą…