„In this house, we OBEY the laws of thermodynamics!”

Homer Simpson

Tie, kas rimčiau domisi mokslu, veikiausiai jau žino apie A.G.Lisi „An exceptionally simple theory of everything„. Taip, kažkas pagaliau sukūrė teoriją, aprėpiančią viską. Na, bent jau moksline prasme. Dabar daugybė mokslininkų knisasi joje, ieškodami spragų/patvirtinimų.

Paskaičiau aš tą jo straipsnį. Jei jis tai vadina „simple”…. tai aš Britanijos karalienė (nepažįstantiems manęs paaiškinu: aš nesu Britanijos karalienė). Taigi, perskaitytas straipsnis privertė mane susirūpinti: juk nesupras eilinis žmogus tos makalynės! Truputuką per sudėtingai prirašyta! Teorija, apimanti viską, turi būti suprantama ir elegantiška, kitaip kam ji reikalinga?

Taigi, teko man aukoti savo brangų laiką ir kurti tikrai paprastą teoriją.

Viskas šiame pasaulyje turi priežastį. Vadinasi, turi būti koks nors variklis(rotorius), kurį pažymėsime r. Kadangi poveikis šiaip sau nebūna, tai dydis vektorinis. Paprastumo dėlei tarsime, kad iš esmės tai radiusas vektorius.

Amžinųjų variklių, kaip žinome, nėra. Bet tie, kas pažįstami su estais, patvirtins, kad amžinieji stabdžiai egzistuoja – juos pažymėsime a, tai vėlgi vektorinis dydis.

Kadangi viskas kinta, vyksmų aprašymui būtina divergencija. Kadangi stabdymas visgi priklauso nuo poveikio, tai gauname tokią išraišką ir su ja atliekame paprastus veiksmus:

div[(ar)r]=(ar)div(r) + (rgrad)(ar)=3(ar)+(ar)=4(ar).

Matome, kad galutinėje išraiškoje turime du kintamuosius, taigi vietoj jų galime statyti dvejetą ir gauname… 42.

Nesunku suprasti, kad universalus atsakymas į viską yra 42. Tiesą sakant, jis netgi jau yra gautas iki mūsų (literatūros atrasti nesunku – pabandykite googlyje surinkti „answer to life the universe and everything”), bet tai pirmas kartas, kai jis įrodytas labai paprastai ir suprantamai matematiškai. Veikiausiai aš nusipelniau Nobelio premijos. Ar bent jau visuomenės padėkos.

Taigi.

Entity, the Awesome