Beveik visą informaciją apie astronominius reiškinius gauname elektromagnetinių bangų – fotonų – pavidalu. Visgi kartais mus pasiekia ir dalelės. Pavyzdžiui, neutrinai. Iš kur atlekia šie vaiduokliški objektai, beveik nesąveikaujantys su aplinkine medžiaga, pasakyti sudėtinga, bet du praeitą savaitę paskelbti tyrimai […]
Continue reading »
Šįryt LRT Radijo Aktualijų studijoje gavau progą apsimesti ekspertu ir pašnekėti apie Perseverance. Dar laidoje dalyvavo prie marsaeigio gamybos prisidėjusi dr. Simona Lukaitytė-Suszcynska, geologas prof. Andrejus Spiridonovas ir mokslo žurnalistė Goda Raibytė. Įrašą rasite LRT Mediatekoje. Laiqualasse
Continue reading »
Žvaigždės gali nupūsti savo planetų atmosferas – bent jau tada, kai planetos skrieja labai arti. Dabar pasiūlytas naujas būdas aptikti šį reiškinį, stebint iš Žemės, o ne iš kosmoso. Iš galaktikų sklindanti masyvių žvaigždžių bei aktyvių branduolių spinduliuotė jonizuoja aplinkinę […]
Continue reading »
Jau šįvakar Marse nusileis – tikėkimės, sėkmingai – NASA marsaeigis Perseverance. Viskas bus transliuojama tiesiogiai, kiek tai įmanoma iš Marso (signalas iki Žemės keliauja apie 10 minučių į vieną pusę). Transliacijos pradžia 21.15 mūsų laiku, žiūrėti ją galite čia. Pats […]
Continue reading »
Marsas – vienintelė Saulės sistemos planeta, apgyvendinta vien robotų. Ir jų vis daugėja. Praeitą savaitę į orbitą atskrido Kinijos ir JAE zondai, šią savaitę nusileisti turėtų NASA marsaeigis Perseverance. Jau veikiantys – kai kurie beveik du dešimtmečius – Marso tyrimų […]
Continue reading »
Supernovų liekanos pirmus kelis šimtus metų po žvaigždės sprogimo plinta tolygiai, praktiškai nelėtėdamos. Taip teigia teoriniai modeliai, o dabar turime ir gana gerą patvirtinimą stebėjimais – keturių šimtų metų senumo supernovos liekana plinta taip pat sparčiai, kaip ir visiškai nauja. […]
Continue reading »
Kosmosas žmogiškais masteliais gali atrodyti stabilus ir nekintantis, bet per milijonus ar milijardus metų pokyčiai būna milžiniški. Daug reikšmės kitimui turi įvairūs sprogimai ar išsiveržimai – pavyzdžiui, supernovų sprogimai ir žvaigždžių vėjai praturtina tarpžvaigždinę terpę sunkesniais už helį cheminiais elementais. […]
Continue reading »
Liepos pabaigoje atsidaro eilinis, kas 26 mėnesius nutinkantis, „langas“ skrydžiams į Marsą – Žemė ir Raudonoji planeta atsiduria tokiose padėtyse, kad skrydis tarp jų reikalaus mažiausiai energijos. Tad ir skrydžių bus ne vienas, o vienas iš jų – NASA Perseverance […]
Continue reading »
Jauna Visata atrodė gerokai kitaip, nei šiandieninė. Galaktikos buvo netvarkingos, žvaigždės formavosi sparčiau, kurį laiką netgi beveik visos tarpgalaktinės dujos buvo neutralios, o ne jonizuotos, kaip dabar. Bet laikai keitėsi, keitėsi ir galaktikos – poroje praėjusios savaitės naujienų kalbama būtent […]
Continue reading »
Kosminės dulkės užstoja daugybę įdomių reiškinių nuo mūsų akių. Pavyzdžiui, planetiniai ūkai, susidarantys aplink mirštančias į Saulę panašias žvaigždes, dulkėse paslepia centrinius šaltinius, todėl sudėtinga tyrinėti, kaip jie susiformuoja. Bet kartais dulkės padeda suprasti tai, kas vyksta už jų. Labai […]
Continue reading »