Kąsnelis Visatos CI: šventinis ir apžvalginis

Tarpušvenčiu ir astronomai nelabai ką naujo nuveikia, tad ir naujienos šią savaitę ne visai naujos. Kai kurios yra tik metų apžvalgos, kitos – žvilgsniai į ateinančius metus ir kas mūsų laukia. Smagaus skaitymo!

***

2014-ųjų prognozės. Kiekvienais metais būna daugybė astronominių įvykių, kuriuos galima stebėti iš Žemės ar bent kai kurių jos dalių. Tai – užtemimai, tranzitai, okultacijos (kai vienas kūnas visiškai uždengia kitą), meteorų lietūs ir kita. Įdomesnių tokių įvykių sąrašą rasite šiame straipsnyje.

***

Kinijos mėnuleigis. Mėnuleigis Yutu (Triušiukas), išvažiavęs iš nusileidimo aparato Chang‘e-3, pirmiausia porą dienų fotografavo aplinką, o tada keturioms dienoms buvo išjungtas dėl per aukštų temperatūrų. Visgi gruodžio 20-ąją įsijungė vėl, padarė dar porą nuotraukų, o tada išvažiavo dairytis po Mėnulį. Tiesa, važiavo neilgai – jau per Kalėdas turėjo išsijungti, prasidėjus Mėnulio nakčiai. Naktis trunka dvi savaites, o temperatūra gali nukristi iki -180 laipsnių Celsijaus. Jei mėnuleigis išgyvens tokias atšiaurias sąlygas, misijos sėkmė ir ilgalaikis darbas bus praktiškai užtikrinti.

***

Saulės plazmos greitis. Naujais tyrimais, kuriais ilgą laiką labai dažnai fotografuotas Saulės paviršius, nustatytas plazmos bangų greitis. Šiose bangose medžiaga juda nuo Saulės pusiaujo iki ašigalių, tada nuskęsta ir grįžta atgal žemesniuose sluoksniuose. Greičio žinojimas taip pat leido nustatyti ir nuskendimo gylį. Taip išaiškėjo, kad plazma juda greičiau, o nuskęsta mažiau, nei manyta iki šiol. Nuskendimo gylis tėra vos 100 tūkstančių kilometrų, apie vieną septintąją Saulės spindulio. Mokslinis straipsnis lygtai yra šitas, bet nemokamai prieinamo, deja, neradau.

***

ISON išnykimas. Iš kometos ISON liko tik dulkių debesėlis, po truputį tolstantis nuo Saulės. Paskutinė galimybė pamatyti šias liekanas mėgėjiškais teleskopais turėtų būti sausio 16-ą dieną. Maždaug tuo metu Žemė kirs kometos orbitą, taigi jos palikta dulkių juosta vizualiai susispaus į vieną dėmę, kurią galbūt pavyks įžiūrėti su gerais teleskopais ar padarius ilgo išlaikymo nuotraukas.

***

Rosetta misija. Trejus metus miegojęs zondas „Rosetta“ netrukus bus pabudintas, nes artėja prie kelionės tikslo. Šis tikslas – kometa 67P/Churyumov-Gerasimenko, kurią zondas ne tik fotografuos iš visų pusių, bet ir nuleis tyrimų aparatą ant jos paviršiaus. Šitaip tikimasi išsiaiškinti, ar kometose yra sudėtingų cheminių junginių, galėjusių duoti pradžią gyvybei Žemėje. Kometą zondas pasieks po kiek daugiau nei pusmečio.

***

Smalsiuko ratai. Po vizualinio patikrinimo – t.y. pasižiūrėjimo į nuotraukas – paaiškėjo, kad marsaeigio „Curiosity“ ratai tikrai yra smarkokai pažeisti. Juose matyti daugybė įdubimų bei keletas įdrėskimų ir skylučių. Ir viskas nuvažiavus vos 4,5 kilometro nuo nusileidimo vietos! Kol kas šie pažeidimai netrukdo marsaeigio darbui, bet labai svarbu kuo geriau jį apsaugoti nuo situacijos prastėjimo. Būtų labai liūdna, jei misija turėtų baigtis ne dėl mokslinių prietaisų, o dėl ratų gedimo.

***

Marso vanduo. Nyderlanduose įsikūrusi kompanija „Mars One“, kuri ketina po dešimtmečio nusiųsti į Marsą pirmuosius kolonistus, planuoja 2018-aisiais ten pat nugabenti aparatą, kuris nusileidęs ant paviršiaus išbandys vandens išgavimo technologiją. Jau seniai žinoma, kad Marse yra vandens ledo – ir ašigaliuose, ir porėtose uolienose negiliai po paviršiumi, – tačiau jį išgauti gali būti sudėtinga. Bet kolonistams vietinio vandens reikės būtinai, nes atsigabenti jo iš Žemės būtų pernelyg brangu.

***

Fobo formos. Fobas yra vienas iš dviejų Marso palydovų, taigi kartais į jį pasižiūri ir aplink Marsą skraidantys zondai. Surinkus dešimties metų Mars Express duomenis, sudėtas filmukas, rodantis Fobo formą. Taip pat matome ir įdomių struktūrų – lygiagrečių griovių, einančių per nemažą dalį 22 km skermens palydovo paviršiaus. Nėra tiksliai žinoma, iš kur šie grioviai atsirado; galbūt juos sukūrė smūgiai į palydovą, o gal šiukšlės, išmestos po galingo asteroido smūgio į Marso paviršių.

O prieš porą dienų tas pats Mars Express praskrido vos 45 km atstumu nuo Fobo. Šio prasilenkimo metu nuotraukų nebuvo padaryta, bet tyrinėdami zondo orbitos pokyčius, mokslininkai galės labai tiksliai išmatuoti Fobo gravitacinį lauką, taigi ir gravitaciją bei cheminę sudėtį.

***

Molekulės egzoplanetų atmosferose. Gyvybė yra labai sudėtingas dalykas, o jos atsiradimas – daugelio žingsnių procesas. Vieni iš pirmųjų žingsnių yra įvairios molekulės, kurios vėliau formuoja tarpusavio reakcijų sistemas ir sudėtingėja. Amino rūgščių susiformavimui iš paprastesnių komponentų reikalinga energija, todėl ilgą laiką buvo manoma, kad formavimuisi tinkamos sąlygos pasiekiamos tik žaibo iškrovose ar ugnikalnių išsiveržimuose. Tačiau dabar teoriškai parodyta, kad bent jau paprasčiausia iš šių rūgščių – glicinas – gali susiformuoti ir egzoplanetų atmosferose, kur dulkių dalelės sąveikauja su energinga plazma. Plazma, įgreitinta planetos magnetinio lauko arba žvaigždės vėjo, lėkdama pro dulkių daleles suteikia šioms pakankamai energijos, kad prasidėtų cheminės reakcijos, vėliau duodančios amino rūgštis. Straipsnis arXiv.

Šiemet atrasta nemažai įdomių egzoplanetų. Trumpai apie jas – mažiausią, žemiškiausią, tūkstantąją, debesuotą, dvi vandeningas ir dar kelias kitokias – štai čia.

***

Raganos galvos ūkas, arba IC 2118. ©NASA/JPL-Caltech

Savaitės paveiksliukas – vaiduokliškas profilis danguje. Šitaip jis matomas infraraudonųjų spindulių ruože, kur išryškėja dulkių skleidžiami spinduliai. Daugiau dydžių – čia.

***

Tarpžvaigždinės kelionės. Kada tapsime tarpžvaigždine civilizacija? Ar tokia tapsime? Greičiausiai taip, bet ne per šimtą ir turbūt ne per du šimtus metų. Plačiau – šios savaitės pažintiniame filmuke:

[tentblogger-youtube QZyVrPWZtqQ]

***

Virššviesinis greitis. Pabaigai – pasakojimas apie judėjimą greičiau už šviesą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip fantastika, iš tiesų toks judėjimas yra įmanomas. Tiesa, kol kas tik teoriškai, nes norint sukurti praktinį prototipą, reikia daugybės įvairių technologijų – nuo neigiamos (iš vakuumo išgautos) energijos iki erdvėlaikio burbulų, – apie kurias kol kas galima tik pasvajoti. Arba pabandyti jas sukurti, ką ir daro 100 Year Spaceship fondas. Pastarojo tikslas, kaip galima spręsti iš pavadinimo, yra trapžvaigždinėms kelionėms tinkamo erdvėlaivio sukūrimas per artimiausius šimtą metų.

***

Štai tokios tad tarpušvenčio naujienos. Kaip visada, laukiu komentarų.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.