Skaitau naują Naujojo Mokslininko ("New Scientist") numerį ir randu labai įdomų straipsnį. Tiesa, ieškoti net ir nereikia – pavadinimas padėtas ant viršelio, ten ir paveiksliukas atitinkamas (Žemė kažkokiame stikliniame rutulyje įkalinta), pats straipsnis gana ilgas ir išsamus. Paskui analogiškai lengvai randu jį ir internete, taigi pateikiu jūsų dėmesiui (senesnis straipsnis apie tą patį iš Fox News)
Straipsnis, kaip ir kitkas tame žurnale, parašyta paprasta ir, tikiuosi, nefizikui nesunkiai suprantama kalba. Reikia man iš jų pasimokyti, kaip rašyti mokslo populiarinimą. Dėstoma tema, sakyčiau, pritrenkianti, kas pabrėžiama ir straipsnio išvadoje. Jei ten minima teorija, kad Žemė yra beveik centre kažkokios didžiulės kosminės "skylės", pasirodys esanti teisinga, visai dabar žinomai kosmologijai – šakės. Didžiojo bum teorija galbūt ir išliks, bet turės būti labai gerai peržiūrėta. Hablo konstantą perskaičiuoti reikės. Suvokimą apie kosmologines superstruktūras – irgi. Ir taip toliau ir panašiai.
Bet didžiausią baimę man sukėlė ne tai. Tiesą sakant, galimas perversmas kosmologijoje baimės man išvis nesukėlė – tiek dėl to, kad mokslo tokia jau savybė yra dažnai keistis ir kartais gana radikaliai; tiek dėl to, kad perversmas visada yra įdomus dalykas, o kai galvos jo metu nerieda ešafotais, tai ir moralinių dilemų žiūrint kaip ir nėra :) Baimę sukėlė kitas dalykas – juk toks straipsnis yra puiki dirva reikštis įvairiems geo- bei heliocentristams, pavyzdžiui, Haltonui Arpui ir jo pasekėjams. Arba kreacionistams, kurie teigia, kad, remiantis Arpo atradimais akivaizdu, jog Žemė yra Visatos centre. Na taip, taip gal ir būtų galima sakyti, jei tie Arpo atradimai būtų teisingi. Bet kadangi jie tokie nėra, tai ir Žemė nėra Visatos centre. Na o ši nauja teorija apie Žemę, esančią kažkokio neįprasto kosmologinio darinio centre, leidžia panašiems teiginiams vėl atgimti. Ir jų skleidėjams juk bus visiškai nesvarbu, kad tai yra tik nepatvirtinta teorija. Ir kad visai gali būti, jog panašių "skylių" Visatoje yra daugybės, tik mes jų nepastebime, nes tiksliai nežinome, ko ieškoti. Ir taip toliau ir panašiai.
Tai tiek šiam kartui.