Astronaujiena. Gravitacinės bangos? Gravitacinės bangos!

Rašydamas šituos žodžius, dar nežinau, ar šiandien bus paskelbta apie gravitacinių bangų atradimą, bet visos gandų mašinos sako, kad bus. Neabejoju, kad apie atradimą bus rašoma visur žiniasklaidoje. Taip pat neabejoju, kad tarp paaiškinimų apie atradimo reikšmę bus ir teisingų, ir klaidingų, ir visiškai ne į temą. Tad parašysiu ir aš trumpą paaiškinimą, kas per dalykas tos gravitacinės bangos ir kodėl bandome jas aptikti. Galbūt tai bus ne pats klaidingiausias paaiškinimas, kurį matysite per artimiausias dienas :)

Gravituojam

Gravitacinės bangos - žiūrim!

Tiesioginė transliacija tuojau prasidės:

Jei kartais nerodo, tai jūtūbės nuoroda čia.

Laiqualasse

Astronaujienos gandas. Aptiktos gravitacinės bangos?

Viskas prasidėjo... labai seniai, prieš beveik šimtą metų. Bet aš ne apie tai. Viskas prasidėjo pernai rugsėjį, kai pasklido gandas, kad gravitacinių bangų ieškanti laboratorija LIGO (Advanced Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) atrado gravitacinių bangų signalą. Straipsnį apie tą gandą rasite netgi Nature. Ten rasite ir paaiškinimą, kas yra ta LIGO ir kaip ji veikia. Tiesa, tuo metu tai buvo tik gandas, o LIGO komanda jo nei patvirtino, nei paneigė - jie analizavo duomenis.

Prieš mėnesį šis gandas pasklido vėl. Tiksliau tas pats senas gandas nenurimo. LIGO vis dar analizuoja duomenis. Nieko keista - atradimas būtų neabejotinai vertas Nobelio premijos ir greičiausiai sukeltų revoliuciją astronomijoje, nes atvertų visiškai kitokį (neparemtą mus pasiekiančiais fotonais) kosmoso stebėjimų būdą.

Dabar gandas vėl sugrįžo. Ir ne tik gandas - LIGO atstovai paskelbė apie spaudos konferenciją, kuri vyks šį ketvirtadienį Vašingtone. Mūsų laiku konferencija įvyks vakare, prasidės 17:30, kaip tik pačiu laiku, kad galėtume pamatyti jos transliaciją po darbų. Oficialiai teigiama, kad konferencijos tikslas - informuoti spaudą apie bandymus aptikti gravitacines bangas, bet sklando gandas, kad kažkas tikrai atrasta.

Stay tuned. Ketvirtadienį vakare kažką parašysiu, ar tai būtų teigiamas rezultatas, ar neigiamas.

Laiqualasse

Kąsnelis Visatos CCX: Daug Mėnulio

Šios savaitės kąsnelyje nemažai naujienų yra iš Mėnulio. Tai – ir senos, ir naujos nuotraukos, ryšys su lietumi Žemėje ir teleskopo planai. Kitose naujienose – išsijungianti aktyvi galaktika, galaktiniai vėjai, Žemės tinkamumas gyvybei ir taip toliau.

Mėnuliuojam

Nemokami astronomijos kursai

Norite pasimokyti astronomijos laisvalaikiu, bet nežinote, ko griebtis? Gal padės šis dešimties nemokamų astronomijos kursų sąrašas:
Mokomės

Juodųjų skylių masių ribos. II – didžiausios juodosios skylės

Juodosios skylės įvairiais požiūriais yra ekstremalūs objektai. Ekstremali gravitacija prie jų, ekstremalūs poveikiai aplinkai... Masė, tiesa, nėra ekstremali, lyginant, pavyzdžiui, su galaktikomis. Bet visgi skaičiai didžiuliai. Net ir mažiausios juodosios skylės yra keletą kartų masyvesnės už Saulę, kaip rašiau praeitame įraše. O kokios yra ar gali būti didžiausios?
Didėjam

Juodųjų skylių masių ribos. I – mažiausios juodosios skylės

Astronomijoje dažnai susiduriame su ypatingai dideliais masteliais – ar tai būtų erdvė, ar laikas, ar masė, ar dar koks nors dydis. Dažnas fizikinis procesas vyksta taip lėtai, kad žmonės jo kitimo stebėti negali, dažnas objektas yra toks didelis ir taip toli, kad mūsų protai nepajėgūs aprėpti tokių matmenų, telieka juos aprašyti skaičiais ir dirbti su jais. Juodosios skylės – ne išimtis šiame sąraše. Daugeliu atžvilgių jos yra ekstremalūs objektai: nesuvokiamai stipri gravitacija, iškraipanti erdvę ir laiko tėkmę, dažnai didžiulės masės, ypatingai energingi aplink vykstantys procesai... Bet pabandykime jas įtalpinti į tam tikrus rėmus – atsakykime į klausimą, kokios yra ar gali būti juodųjų skylių masės ribos. Šiame tekste pristatysiu mažiausias, o sekančiame įraše – didžiausias įmanomas juodąsias skyles.

Sveriam

Kąsnelis Visatos CCIX: Grybukai!

Praeitą savaitę sužinojome, kad Marso sąlygomis gali augti grybai, pamatėme tikslesnes Plutono atmosferos nuotraukas ir išsiaiškinome šį tą naujo apie žvaigždžių formavimąsi kamuoliniuose spiečiuose. Apie visa tai ir daug ką kito – po kirpsniuku.

Grybaujam

Mokslo populiarinimo konkurso rezultatai

Konkursas baigėsi prieš dvi savaites, ir dabar jau galime paskelbti jo rezultatus. Tikėjausi tai padaryti praeitą savaitę, bet dėl sesijos dalis vertintojų mokslininkų nespėjo atsiųsti įvertinimų ir paprašė daugiau laiko, taigi viskas šiek tiek užsitęsė. Bet dabar jau turime visus įvertinimus – iš mokslininkų komisijos, „Mokslo Sriubos“ savanorių, Technologijos.lt skaitytojų, Lrytas.lt skaitytojų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.

Prieš skelbdamas rezultatus noriu dar kartą padėkoti visiems dalyviams. Labai malonu buvo sulaukti daugiau nei dvidešimties darbų, ypač kai tie darbai buvo rašyti moksleivių. Kai kuriems iš jūsų tai turbūt buvo pirmas bandymas populiariai pristatyti mokslą, taigi sveikinu pasiryžus! Ir tikiuosi, kad dalyvausite ir ateityje. Na, o dabar – nugalėtojai.
Laimim

Kaip buvo statoma Tarptautinė kosminė stotis

TKS veikia jau ilgiau nei 15 metų. Pradėta montuoti ji apskritai 1998-aisiais. Ir sumontuota ne visa iš karto - nauji komponentai buvo gabenami ir gabenami. Štai filmukas, kuris tą stoties surinkimą parodo vizualiai. Filmukas yra iš 2011-ųjų metų, bet nuo tada naujų komponentų TKS neprisijungė. Tiesa, šiemet planuojama ten nuskraidinti pripučiamą modulį, pagamintą kompanijos Bigelow. Jei tas modulis pasiteisins, ateityje jis gali labai atpiginti kosminių struktūrų statymą.

O čia - TKS montavimo istorija su visų modulių prijungimo datomis.

Laiqualasse