Supergalingų ateivių paieškos

Kai kalbama apie nežemiškos gyvybės paieškas, didžiąją dalį informacijos galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji – visokie pseudomoksliniai aiškinimai apie skraidančias lėkštes ir žmonių grobimus bei ženklus javų laukuose. Antroji – moksliniai tyrimai, kur bandoma tirti egzoplanetų atmosferas ar kitų Saulės sistemos planetų paviršių, ieškant kokių nors bakterijų ar panašios nelabai sudėtingos gyvybės pėdsakų. Tokie tyrimai yra įdomūs ir naudingi, tačiau sunku nesutikti, kad jiems trūksta šiek tiek... užmojo, ar kažko tokio. Juk fantastikoje ateiviai dažniausiai yra išsivysčiusios civilizacijos, keliaujančios tarp žvaigždžių. Tad kodėl neieškome tokių ateivių?

Vienas atsakymas į šį klausimą – labai paprastas ir pesimistiškas. Tiesiog tikimybė rasti pirmykštę, paprastą gyvybę yra žymiai didesnė, nei aptikti išsivysčiusią civilizaciją. Žemėje apie du milijardus metų gyvybė buvo vienaląstė, o paskui dar beveik du milijardus metų – labai paprasta; sudėtingesni organizmai atsirado tik prieš pusę milijardo metų, o vienintelė žinoma, žmonių, civilizacija – išvis prieš mažiau nei dešimt tūkstančių. Jei kitose planetose gyvybė vystosi bent kažkiek panašiai, tikimybė rasti civilizaciją yra nykstamai maža, palyginus su tikimybe rasti kokius nors vienaląsčius organizmus.

Bet yra ir kitas atsakymas. Žymiai įdomesnis. Jis yra – „klausimas negerai suformuluotas; mes tokių ateivių ieškome“. Tiesiog tų paieškų nėra vykdoma tiek jau daug, kad nuolat apie jas girdėtume. Ir čia turiu omeny ne (tik) SETI, kuris jau daug dešimtmečių bando nugirsti ateivių radijo signalus. Turiu omeny kitokius projektus, kuriais bandoma surasti dar didingesnių dalykų. Kokių? Skaitykite žemiau ir sužinosite.

Ieškom

Kąsnelis Visatos CLXVIII: Nušvitusios juodumos

Praėjusią savaitę SpaceX nepavyko saugiai nutūpdyti raketos, Aušrai pavyko apfotografuoti Cererą, o astronomams pavyko išmatuoti magnetinį lauką prie tolimos juodosios skylės. Ir dar kitokių įdomių dalykų įvyko kosmoso tyrimų ir astronomijos pasaulyje. Taigi žiūrėkite po kirpsniuku ir skaitykite platesnę apžvalgą.

Švintam

Fizika ir Tolkinas. Kada ir kur vyko Žiedo karas?

Žiedo karu vadinamas tas poros metų laikotarpis, per kurį buvo galutinai nugalėtas ir sunaikintas Sauronas. Tas pats, apie kurį rašoma „Žiedų Valdove“. Tolkinas keliose vietose yra užsiminęs, kad jo aprašyta Arda yra mūsų Žemė mitologinėje praeityje. Mintyse nubraukę žodį „mitologinėje“, pabandykime išsiaiškinti, kada gi galėjo vykti aprašyti įvykiai. Fizikos čia bus tik truputis, daugiau šiaip pamąstymų ir spekuliacijų.

Hobitiškon praeitin

Kąsnelis Visatos CLXVII: Byrėjimai

Praėjusią savaitę SpaceX ruošėsi raketos pakilimui ir nusileidimui, zondas aplink Marsą apskrido tūkstantąjį kartą, o grupė mokslininkų paskelbė, kad ieškoti nežemiškos gyvybės reikėtų ne tik pagal vandens pėdsakus. Apie visa tai, kaip ir įvairias kitas naujienas – po kirpsniuku.

Byram

Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija

Kas dvejus metus Lietuvoje vyksta toks renginys, kuris vadinasi Nacionalinė fizikos konferencija. Suvažiuoja fizikai iš Lietuvos ir lietuviai fizikai iš užsienio ir pasipasakoja, kas ką nuveikė per pastaruosius dvejus metus. Šiemet ji vyks jau 41-ąjį kartą (tai kita bus jubiliejinė :) ). Tai jei norite pasiklausyti, ką gero dirbo Lietuvos fizikai, galite apsilankyti "Best Western" viešbutyje (Konstitucijos pr.) birželio 17-19 dienomis.

O šitą reklamą rašau dar ir dėl to, kad esu konferencijos organizacinio komiteto narys. Pirmas susipažinimas su tokių renginių organizavimu :)

Laiqualasse

Žmogaus sąmonė prieš kosmoso neaprėpiamumą

Manęs kartais klausia, kaip sugebu suvokti tuos dydžius, apie kuriuos šneku savo populiariuose pranešimuose. Milijonai Saulės masių, tūkstančiai parsekų, milijardai metų - tokie dydžiai klausytojams atrodo protu nesuvokiami, taigi jie domisi, ar mano protas juos aprėpia. Visada jiems atsakau taip pat: ne, mano protas jų irgi nesuvokia. Žmogaus smegenys nėra prisitaikiusios tokių dydžių suvokimui, o astrofiziko diplomas tokių supergalių nesuteikia (nesuteikia jis ir kitokių supergalių, bet reikia palikti žmonėms kažkiek svajonių).

Tačiau visgi, kaip tada astrofizikai sugeba dirbti, nesuvokdami dalykų, su kuriais dirba? Trumpas atsakymas būtų toks, kad mes juos suvokiame per matematiką. Tūkstantis parsekų yra skaičius, abstrakcija, su kuria galima dirbti. Nebūtina įsivaizduoti, kaip toli yra žvaigždė, kad galėtume tyrinėti ir ją, ir erdvę tarp jos ir mūsų. Kompiuteriai irgi labai padeda, nes visų reikalingų skaičių į galvą nesusidėsi.

Įtariu, kad panašiai jaučiasi ir įvairūs kiti mokslininkai, pavyzdžiui, tyrinėjantys nesuvokiamai mažus dalykus (visgi gyvename per vidurį, o tiriame abu ekstremumus). Jiems irgi kažkaip reikia susivokti savo tyrimų objektuose, bet smegenys tam nėra pajėgios.

Kad ir kaip bandytume suprasti tai, ką tyrinėjame, kartais galima toje didybėje (ar mažybėje) pasimesti. Kaip neprarasti perspektyvos? Ką daro mokslininkai, kad suderintų gyvenimą kasdienybėje ir tikrai nekasdieniškų dalykų tyrimus? Astronomė Michelle Thaller pasakoja, kad jai ir jos vyrui geriausia yra prisiminti, kad "vis tiek reikės pašerti katę". O straipsnis įdomus ne tik tuo - ten dar atsiskleidžia požiūris į kosminių teleskopų naudą, pažinimo džiaugsmą ir panašius dalykus, su kuriais astronomai susiduria kasdien.

Laiqualasse

Kąsnelis Visatos CLXVI: Bangos

Praeitą savaitę sužinojome apie banguojantį Marsą, o dvi observatorijos prisijungė prie gravitacinių bangų paieškos Visatoje. Taip pat išsiaiškinome šį tą apie Oriono misijas, o NASA paskelbė naujų technologinių projektų finansavimą. Dar užtemo Mėnulis ir vyko visokie kitokie įdomūs dalykai. Apie juos skaitykite po kirpsniuku.

Banguojam

Kąsnelis Visatos CLXV: Metai kosmose

Marse „Opportunity“ įveikė maratoną, į Tarptautinę kosminę stotį išskridę astronautai negrįš visus metus, o mįslingasis objektas G2 apšauktas žvaigžde, o ne debesiu. Kas čia tokio, ir kas dar įdomaus nutiko Visatoje praeitą savaitę, skaitykite po kirpsniuku.

Ilga misija

Fantastų knygų klubas

Pirmas fantastų knygų klubo susitikimas praėjo greitai ir smagiai, nors gal ir nelabai gausiai. Visgi penkiolika žmonių - tikrai nebloga pradžia, galima tęsti reikalą toliau. Tad ir tęsiame. Balandžio 7-ą dieną, antradienį, kviečiame visus į antrąjį knygų klubo susitikimą, kuriame kalbėsime apie karinės fantastikos klasiką, Joe Haldeman kūrinį "The Forever War". Veiksmo vieta, kaip ir praeitą kartą - VU FF SMD laboratorija, įsikūrusi VU Teisės fakulteto (Saulėtekio al. 9, I rūmai) rūsyje. Į ją patekti paprasčiausia per Informacinių technologijų taikymo centrą (seniau vadinosi Skaičiavimų centras), įėjus sukti į kairę ir eiti tiesiai, kol prieisite laiptus žemyn; jais nusileisti, sukti į kairę ir eiti, kol po kairei pamatysite nerūsiškai atrodančias patalpas - jos ir yra ta laboratorija. Dar paprasčiau būtų iš anksto susitarti su kuo nors iš organizatorių (pvz. manimi), kad palauktų jūsų lengviau randamoje vietoje.

Renginio įvykis Facebook.

Laiqualasse

Kąsnelis Visatos CLXIV: Šiaurės saulės pašvaistės užtemimas

Praeitą savaitę kosmosas mums davė net tris puikius reginius: Saulės užtemimą, šiaurės pašvaistes ir netgi novą Šaulio žvaigždyne. Novą pamatyti vis dar galite, o kur jos tiksliai ieškoti, rasite po kirpsniuku. Taip pat ten, kaip visada – dešimt visokių naujienų iš artimų ir tolimų kosminių užkampių bei platybių.

Temstam švintam