Lietuviai toliau keliauja į kosmosą

Reguliarūs šito blogo skaitytojai turbūt atsimena, kaip vaikiškai krykštavau su kiekviena gera naujiena apie LituanicaSAT ir LitSAT projektus - du kubiukus-palydovus (CubeSat), kurie šių metų pradžioje iš Tarptautinės kosminės stoties buvo paleisti į kosmosą, keletą mėnesių paskraidė, padarė nuotraukų ir paskui sudegė atmosferoje. Nors tai nebuvo ypatingas reiškinys bendrame kosmonautikos kontekste - CubeSat'us šiais laikais paleidinėja kas netingi - Lietuvai tai buvo svarbus, kad ir simbolinis, žingsnis pirmyn (gal geriau būtų sakyti "aukštyn").

Dabar, įgiję patirties, LituanicaSAT kūrėjai paskelbė apie sekančio palydovo, LituanicaSAT-2, kūrimą. Palydovą tikimasi sukurti, sukonstruoti ir išbandyti per ateinančius metus, o į orbitą paleisti pirmą 2016 m. ketvirtį. Ir tai jau nebebus žaisliukas - palydovas numatomas trigubai didesnis (30x10x10 cm), o jame bus įdiegtas sensorius Žemės termosferos (vienos iš atmosferos dalių) tyrimams bei naujoviškas variklis. Sensorius bus gamintas ne lietuvių, o Briuselyje; tuo tarpu naujoviškas variklis (tiksliau - orbitinio manevravimo sistema), kūrėjų teigimu, neturi analogų mažųjų palydovų rinkoje. Taip varomas palydovas turėtų orbitoje išsilaikyti nebe keletą mėnesių, o iki pusantrų metų. Sėkmingai išbandyta manevravimo sistema vėliau galbūt netgi galės būti komercializuojama.

Šituos dalykus surašiau remdamasis nurodytu straipsniu 15min. Ieškodamas daugiau informacijos, pamačiau, kad apie planus buvo paskelbta dar rugpjūtį, bet kažkaip praslydo ir man, ir turbūt daugeliui žiniasklaidos priemonių, pro akis. Negerai šitaip. Na, bet ateityje pasistengsiu apie LituanicaSAT-2 progresą skelbti nevėluodamas.

Laiqualasse

Kąsnelis Visatos CXLII: Kometa prie Marso!

Praeitą savaitę daugumos kosmoso entuziastų teleskopai buvo nukreipti į Marsą, pro kurį praskrido kometa Siding Spring. Įvykis buvo gausiai fotografuojamas ir filmuojamas, bet toli gražu ne vienintelė astronominė įdomybė. Tiesą sakant, jų prisirinko tiek daug, kad ilgai rinkausi, kurias jums pateikti. Bet parinkau, kaip visada, visokių dalykų – nuo kosminių misijų ir Saulės sistemos iki Visatos pakraščių. Smagaus skaitymo.

Nuo Saulės iki Saulės

Kąsnelis Visatos CXLI: Kosminiai spinduliai

Šią savaitę kąsnelis gausus žemiškų ir artimų Žemei įvykių, o tolimosios Visatos kažkaip nedaug. Na, yra keletas egzoplanetų naujienų, viena galaktinė naujiena, bet tai kaip ir viskas. Visgi šiokių tokių įdomybių po kirpsniuku rasti įmanoma, taigi smagaus skaitymo.

Spinduliaujam

Kas per daiktas tas Plutonas?

Praeitą savaitę internetuose pasklido informacija, neva Plutonas vėl grąžintas į planetų bendruomenę. Pirmiausiai šią žinią pastebėjau delfyje, bet rasti ją galima ir užsieniniuose tinklalapiuose. Tai kas gi čia per reikalas ir ar tikrai Plutonas vėl planeta?

Planeta ar ne planeta?

Opa opa į kosminę Europą

Šiomis dienomis Paryžiuje lankosi Lietuvos ūkio ministras Evaldas Gustas. Ten jis šiandien pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europos kosmoso agentūra (ESA); tiesa, oficialių pranešimų apie pasirašymą dar neradau, jie turbūt pasirodys rytoj. Ši bendradarbiavimo sutartis Lietuvai suteikia ECS (European Cooperating State) statusą, kuris leis dalyvauti kai kuriuose ESA projektuose. Dabar maždaug metus bus ruošiamas PECS (Plan for European Cooperating State) - penkerių metų tyrimų planas, nusakysiantis ESA ir Lietuvos partnerystę. Plane bus išdėstoma, kokiose tyrimų srityse Lietuvos mokslininkai (plačiaja prasme - t.y. ir akademikai, ir aukštųjų technologijų pramonė) dirbs ir tobulins įgūdžius, kad galėtų visavertiškai dalyvauti ESA programose. Tuo laikotarpiu Lietuvos mokslui ir pramonei bus sudarytos išskirtinės sąlygos gauti finansavimą dalyvavimui ESA projektuose, t.y. mums nereikės konkuruoti su kitomis ESA šalimis-narėmis, o tik tarpusavyje išsidalinti Lietuvos mokamus pinigus (sistema yra tokia - Lietuva moka mokestį ESA, o paskui didžiąją dalį tos sumos ESA skiria Lietuvos projektams finansuoti, taigi Lietuvą palieka tik labai nedidelė pinigų dalis, tiesiog juos koordinuoja ESA). Po penkerių metų, jei viskas bus gerai, Lietuva galės tapti pilnateise ESA nare ir tada jau dalyvausime bendruose finansavimo konkursuose. Tada bus didesnė ir konkurencija, ir galimos finansavimo sumos.

Tai va, tokios Lietuvos perspektyvos. Sakyčiau, visai džiugu, ar ne?

Laiqualasse

Kąsnelis Visatos CXL: Blykst žvaigždė

Šią savaitę turime naujienų Titane, trimačių nuotraukų iš Marso ir kometos, žvaigždės megažybsnį ir dar šio bei to. Visos įdomybės – po kirpsniuku, tad smagaus skaitymo.

Kosminėjam

Ar kvėpuojame oru, kurį kvėpavo Čingischanas?

Turbūt esate girdėję tokį teiginį, kad kiekviename oro gurkšnyje, kurį įkvepiate, yra kažkiek molekulių, kurias iškvėpė Čingischanas. Vietoje Čingischano gali būti bet kokia kita istorinė asmenybė – Cezaris, Napoleonas, Hitleris ar dar kas nors. Bet ar tai tiesa? Ne vieną kartą galvojau, kad reikėtų įvertinti šitą teiginį, o dabar pagaliau tą padariau, taigi pasidalinsiu atradimu ir su jumis.

Kvėpt

Kąsnelis Visatos CXXXIX: Indai Marse!

Praeitą savaitę iki Marso atskrido Indijos zondas, o matematikai paskelbė, kad juodosios skylės neegzistuoja. Apie šias naujienas, kaip ir apie įvairias kitas – po kirpsniuku.

Nuo TKS iki juodųjų skylių

Paieškokime elementariųjų dalelių

Vos spėjau parašyti apie žaidimą Rebuild the Universe, kai atradau dar vieną analogą - Particle Clicker. Jį sukūrė keli studentai, dirbantys CERNe, taigi žaidimas irgi apie CERNą. Turi detektorių, iš jo gauni duomenis, tuos duomenis analizuoji, darai atradimus ir gauni reputaciją, reputacija tau neša pinigus. Pinigai leidžia samdyti darbuotojus (doktorantus, postdokus ir t.t.) ir pirkti pastiprinimus (alų doktorantams, mokslo populiarinimo paskaitas ir t.t.). Žaidimas visai naujas, gana smarkiai nesubalansuotas, bet ne dėl balanso juos žaidžiame :) Rašau apie jį todėl, kad čia, kaip ir aname Visatos statymo žaidime, apie daugumą mokslinių dalykų yra paaiškinimai. Prie kiekvienos atrastos dalelės ar proceso bei prie paties detektoriaus rasite mygtukus, kurie išskleis jų aprašymus. Aprašymai šiek tiek sunkokai parašyti, bet labai norint, suprasti įmanoma.

Laiqualasse

Saulės žybsnių ir vainikinės masės išmetimų skirtumas

Nors Saulės aktyvumo maksimumas jau kaip ir praėjo, niekada nevėlu mokytis apie tai, kas jo metu vyksta. O vyksta, tiksliau - padažnėja, du reiškiniai: Saulės žybsniai (Solar flares) ir vainikinės masės išmetimai (coronal mass ejections). Ir šie reiškiniai skiriasi: pirmieji yra energingos spinduliuotės - rentgeno ir gama spindulių - žybtelėjimai, o antrieji - plazmos burbulų išmetimai. Apie juos aiškinama NASA filmuke:

Filmuką, beje, aptikau per Delfi mokslo skiltį - ir ten gerų straipsnių pasitaiko ;)

Laiqualasse