Kaip aplenkti šviesą? II dalis

Pirmame ciklo rašinyje papasakojau apie tris dalykus, kurie tikrai juda greičiau už šviesą, tačiau nepažeidžia reliatyvumo teorijos postulatų, mat pastarieji draudžia tik informacijos perdavimą greičiau už šviesą, o minėti reiškiniai - atvaizdai, fazė ir kvantinis susietumas - informacijos neperneša. Šįkart pristatysiu du (nors tiksliau tai tik vieną) būdus, kaip iš tikro galima judėti greičiau už šviesą. Aišku, tas "iš tikro" priklauso gana tiesiogiai nuo požiūrio taško. O kaip priklauso, sužinosite paskaitę.

Lekiam

Kąsnelis Visatos CLXXIII: Slapti erdvėlaiviai

Praeitą savaitę į ketvirtą slaptą misiją pakilo JAV aviacijos erdvėlaivis, atrasta žvaigždė-kanibalė ir šviesiausia galaktika Visatoje, o Marse nusileisti pasiūlyta skraidyklėmis. Apie visus šiuos ir kai kuriuos kitus įvykius – po kirpsniuku. Su sąlyga, kad rytoj galiu neturėti priėjimo prie interneto, rašau viską sekmadienį.

Slapukaujam

Kaip aplenkti šviesą? I dalis

Jau kokį mėnesį nieko čia nerašiau, išskyrus Kąsnelius. Laikas pakeisti situaciją, ir tą padaryti rimtai. Taigi, štai jums rašinys (pirmas iš turbūt trijų) apie tai, kokie dalykai juda greičiau už šviesą.

„Kaip kaip?“ galbūt paklausite. Juk už šviesą judėti greičiau negali niekas! Šį teiginį iš vidurinės mokyklos atsineša turbūt visi, net ir visiški humanitarai, nuo fizikos pabėgę, kai tik tam buvo suteikta teisė, ir niekados neatsigręžę. Šviesos greitis – tai fundamentalus greičio limitas, kurio viršyti tiesiog neįmanoma, ir viskas. O jei viršiji, tai arba kažkur suklydai, arba „nuvertei Einšteiną“. Ir visgi rašysiu jums apie virššviesinį judėjimą, ir Einšteino niekur nevartysiu.

Tik nurūkom ir žybt

Kąsnelis Visatos CLXXII: Padidėjusios galaktikos

Praeitą savaitę buvo kalbama apie vandenį ir pašvaistes Marse ir Plutono palydovus. Dar padidėjo Andromedos galaktika, aptiktas pirmas kvazarų kvartetas, o teoretikai išsiaiškino, kad iš dviejų tamsybių gali gimti šviesa. Apie visa tai ir šį tą daugiau skaitykite po kirpsniuku.

Didėjam

Kąsnelis Visatos CLXXI: Gyvybėjimai

Praeitą savaitę sudegė vienas erdvėlaivis, sėkmingai išbandytas kitas, buvo daug kalbama apie keliones į Marsą ir gyvybės paieškas visur kur tik įmanoma. Apie šias ir kitas naujienas – po kirpsniuku.

Gyva

Kąsnelis Visatos CLXX: MESSENGER mirtis

Praeitą savaitę netekome zondo MESSENGER, davusio mums daugybę žinių apie Merkurijų. Tuo tarpu kitas zondas, Dawn, pradėjo darbą Cereroje. Dar buvo nemažai atradimų už Saulės sistemos ribų. Apie juos visus, kaip įprasta, po kirpsniuku.

Atmenam

Fantastiniai erdvėlaiviai stratosferoje

Žinote, kartais jūtūbėje galima rasti filmukų, kur kas nors labai rimtai aiškina turį įrodymų, jog prie Saulės ar kur nors kitur netoliese (astronominiais masteliais) skraido ateivių kosminiai laivai, kurie mus stebi ir tuoj užpuls. Ir vaizdinę medžiagą rodo, kokią nors labai smarkiai pritrauką ištrauką iš Saulės stebėjimų teleskopų ar kokių kitų apžvalgų iškarpytą pikseliuotą montažą. Būna, kas ir patiki... O aš šiandien jums turiu puikų, aukštos raiškos, įrodymą, kad Žemės atmosferos viršuje, stratosferoje, skraido ateiviški laivai. Ir ne bet kokie, o daugeliui gerai žinomi ir matyti. Vaizdinė medžiaga - po kirpsniuku.

Ateiviai

Kąsnelis Visatos CLXIX: Hablo gimtadienis

Praeitą savaitę teleskopui Hablui sukako 25-eri metai. Ta proga trumpai apžvelgsiu jo istoriją, taip pat parašysiu apie orlaivius Veneroje ir gyvybės paieškas Marse, egzoplanetų atmosferas ir Titano panašumus į tas egzoplanetas. Ir dar šį tą. Taigi žiūrėkite po kirpsniuku.

Šventę švenčiam

Supergalingų ateivių paieškos

Kai kalbama apie nežemiškos gyvybės paieškas, didžiąją dalį informacijos galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji – visokie pseudomoksliniai aiškinimai apie skraidančias lėkštes ir žmonių grobimus bei ženklus javų laukuose. Antroji – moksliniai tyrimai, kur bandoma tirti egzoplanetų atmosferas ar kitų Saulės sistemos planetų paviršių, ieškant kokių nors bakterijų ar panašios nelabai sudėtingos gyvybės pėdsakų. Tokie tyrimai yra įdomūs ir naudingi, tačiau sunku nesutikti, kad jiems trūksta šiek tiek... užmojo, ar kažko tokio. Juk fantastikoje ateiviai dažniausiai yra išsivysčiusios civilizacijos, keliaujančios tarp žvaigždžių. Tad kodėl neieškome tokių ateivių?

Vienas atsakymas į šį klausimą – labai paprastas ir pesimistiškas. Tiesiog tikimybė rasti pirmykštę, paprastą gyvybę yra žymiai didesnė, nei aptikti išsivysčiusią civilizaciją. Žemėje apie du milijardus metų gyvybė buvo vienaląstė, o paskui dar beveik du milijardus metų – labai paprasta; sudėtingesni organizmai atsirado tik prieš pusę milijardo metų, o vienintelė žinoma, žmonių, civilizacija – išvis prieš mažiau nei dešimt tūkstančių. Jei kitose planetose gyvybė vystosi bent kažkiek panašiai, tikimybė rasti civilizaciją yra nykstamai maža, palyginus su tikimybe rasti kokius nors vienaląsčius organizmus.

Bet yra ir kitas atsakymas. Žymiai įdomesnis. Jis yra – „klausimas negerai suformuluotas; mes tokių ateivių ieškome“. Tiesiog tų paieškų nėra vykdoma tiek jau daug, kad nuolat apie jas girdėtume. Ir čia turiu omeny ne (tik) SETI, kuris jau daug dešimtmečių bando nugirsti ateivių radijo signalus. Turiu omeny kitokius projektus, kuriais bandoma surasti dar didingesnių dalykų. Kokių? Skaitykite žemiau ir sužinosite.

Ieškom

Kąsnelis Visatos CLXVIII: Nušvitusios juodumos

Praėjusią savaitę SpaceX nepavyko saugiai nutūpdyti raketos, Aušrai pavyko apfotografuoti Cererą, o astronomams pavyko išmatuoti magnetinį lauką prie tolimos juodosios skylės. Ir dar kitokių įdomių dalykų įvyko kosmoso tyrimų ir astronomijos pasaulyje. Taigi žiūrėkite po kirpsniuku ir skaitykite platesnę apžvalgą.

Švintam