Fantastų knygų klubas

Pirmas fantastų knygų klubo susitikimas praėjo greitai ir smagiai, nors gal ir nelabai gausiai. Visgi penkiolika žmonių - tikrai nebloga pradžia, galima tęsti reikalą toliau. Tad ir tęsiame. Balandžio 7-ą dieną, antradienį, kviečiame visus į antrąjį knygų klubo susitikimą, kuriame kalbėsime apie karinės fantastikos klasiką, Joe Haldeman kūrinį "The Forever War". Veiksmo vieta, kaip ir praeitą kartą - VU FF SMD laboratorija, įsikūrusi VU Teisės fakulteto (Saulėtekio al. 9, I rūmai) rūsyje. Į ją patekti paprasčiausia per Informacinių technologijų taikymo centrą (seniau vadinosi Skaičiavimų centras), įėjus sukti į kairę ir eiti tiesiai, kol prieisite laiptus žemyn; jais nusileisti, sukti į kairę ir eiti, kol po kairei pamatysite nerūsiškai atrodančias patalpas - jos ir yra ta laboratorija. Dar paprasčiau būtų iš anksto susitarti su kuo nors iš organizatorių (pvz. manimi), kad palauktų jūsų lengviau randamoje vietoje.

Renginio įvykis Facebook.

Laiqualasse

Kąsnelis Visatos CLXIV: Šiaurės saulės pašvaistės užtemimas

Praeitą savaitę kosmosas mums davė net tris puikius reginius: Saulės užtemimą, šiaurės pašvaistes ir netgi novą Šaulio žvaigždyne. Novą pamatyti vis dar galite, o kur jos tiksliai ieškoti, rasite po kirpsniuku. Taip pat ten, kaip visada – dešimt visokių naujienų iš artimų ir tolimų kosminių užkampių bei platybių.

Temstam švintam

Dvi astronaujienos apie vėjuotas juodąsias skyles

Per porą pastarųjų mėnesių paskelbti du įdomūs aktyvių galaktikų stebėjimų atradimai. Vienas iš jų buvo linksniuojamas visur žiniasklaidoje, o apie kitą pranešimų pasigedau. Bet jie abu yra savaip svarbūs besipildančiai juodųjų skylių poveikio galaktikoms teorijai. Šios naujienos yra tokios. Pirmoji, apie kurią daugelis skaitėte – kad pirmą kartą apskaičiuota juodosios skylės vėjo geometrija ir nustatyta, kad vėjas sklinda beveik sferiškai simetriškai. Antroji – pirmą kartą toje pačioje galaktikoje aptiktas mažo erdvinio mastelio vėjas ir didelio masto tėkmė. O detaliau apie jas – po kirpsniuku.

Vėjuojam

Kur ir kaip pamatyti Saulės užtemimą?

Penktadienį Europoje bus matomas Saulės užtemimas. Lietuvoje irgi matysime, tiesa, tik dalinį. Užtemimo pradžia - 10:55, pabaiga - 13:14. Lietuvos teritorijoje Mėnulis uždengs šiek tiek daugiau nei 70% Saulės disko ploto.

Saulės užtemimą stebėti galima ir be jokios specialios įrangos. Tik svarbu nežiūrėti tiesiai į Saulę! Tą daryti galima tik turint labai tamsų filtrą, pvz. aprūkytą stiklą ar suvirintojo kaukę; paprasti tamsūs akiniai netinka. Tačiau galite pasidaryti labai paprastą skylutinį ("pinhole") žiūrėjimo aparatą. Tam tereikia pradurti skylutę popieriaus lape ir tą lapą padėti tarp Saulės ir kokio nors lygaus, geriausia balto, paviršiaus. Pro skylutę praėjusi Saulės šviesa sudarys mažą skrituliuką - tai yra Saulės disko atvaizdas. Užtemimo metu matysite, kaip Mėnulio šešėlis dalį to atvaizdo uždengia. Iš esmės net ir lapo nereikia - galima sudėti rankų pirštus taip, kad tarp keturių jų susidarytų nedidelė skylutė. Tada ir pro ją matysite analogišką Saulės disko atvaizdą.

Jei norite pasižiūrėti rimčiau, tam jau reikės teleskopo. Per teleskopą į Saulę tiesiai žiūrėti yra dar labiau negalima, nei plika akimi! Pro teleskopą praėję šviesos spinduliai dar labiau sufokusuojami, taigi taip pasižiūrėjus akiai bus dar blogiau. Tačiau tą šviesą galima suprojektuoti ant lygaus paviršiaus (pavyzdžiui, popieriaus lapo) ir matyti Saulės atvaizdą taip. Beje, šitaip galima stebėti ir Saulės dėmes. Būna ir specialūs filtrai teleskopams, skirti Saulės stebėjimams, bet jei tokių neturite, nerizikuokite kažkaip pridenginėti teleskopą patys.

Jei teleskopo neturite - irgi ne bėda. Astronomijos mėgėjų klubas "Albireo" organizuoja Saulės užtemimo stebėjimus Vilniuje (prie Katedros ir prie Baltojo tilto), Kaune (Rotušės aikštėje), Klaipėdoje (Kruizinių laivų terminale) ir Kėdainiuose (Didžiosios rinkos aikštėje). Taip pat stebėjimas vyks ir Molėtų astronomijos observatorijoje, o po jo dar galėsite pasiklausyti paskaitos apie Saulę ir joje vykstančius procesus.

Taigi, linkiu jums gražaus, nes truputį pritemusio, penktadienio!

Laiqualasse

Kąsnelis Visatos CLXIII: Vandeninga Saulės sistema

Praeitą savaitę ir Jupiterio, ir Saturno palydovai buvo linksniuojami žiniasklaidoje, nes Ganimede ir Encelade aptikta vandeninių įdomybių. Arčiau mūsų, NASA išbandė naujosios raketos-nešėjos variklius, o europiečiai ruošiasi kitą savaitę stebėti Saulės užtemimą. Apie visa tai ir kitus įdomius dalykus – po kirpsniuku.

Vanduo

Astronaujiena. Supernova, kuri kartojasi

Supernovos yra labai naudingi astronominiai reiškiniai. Jos ne tik padeda susimaišyti medžiagai galaktikose, praturtina dujas sunkiaisiais cheminiais elementais ir paskatina naujų žvaigždžių formavimąsi, bet ir leidžia matuoti labai didelius kosminius atstumus. Ia tipo supernovos visada yra labai panašaus šviesio, kurį galima dar labiau suvienodinti atsižvelgus į tai, kaip tas šviesis kinta laikui bėgant. Taigi pamačius supernovą galima nustatyti ir atstumą iki jos – štai jums ir puiki standartinė liniuotė. O jei supernovą, netgi ne vien Ia tipo, galėtume pamatyti keletą kartų iš eilės, tai leistų dar tiksliau nustatyti Visatos plėtimosi spartą.

Šitoje vietoje galbūt išsiplėtė jūsų ausys ir pakilo antakiai, nustatę skeptišką veido išraišką ir klausdami, kas čia dabar per šnekos apie supernovos pamatymą keletą kartų. Juk supernova nėra TV laida, kurią galima pamatyti ir tiesiogiai, ir vieną ar keletą pakartojimų. Bet, pasirodo, galima. Neseniai tai buvo padaryta, ir turbūt dar bus padaryta ir ateityje. Apie tai rašoma žurnale „Science“ (straipsnio arXiv versiją rasite čia), neatsilieka ir pasaulinė bei mūsiškė spauda. Truputį remdamasis šitais straipsniais (na, gal daugiau arXiv‘u, nei Delfiu) pabandysiu paaiškinti plačiau, kas čia atrasta ir kuo tai taip ypatinga.

Kartojam supernovą

Kąsnelis Visatos CLXII: Cerera!

Praeitą savaitę zondas „Aušra“ (t.y. „Dawn“) įskrido į orbitą aplink Cererą – pirmąją žmonijos aplankytą nykštukinę planetą. Taigi, aišku, žemiau rasite šiek tiek naujienų apie ją. Ir apie kitką naujienų bus – nuo Saulės užtemimo iki pirmųjų Visatos galaktikų.

Atskrido

Ar gali būti geriau, nei Žemėje?

„Mes gyvename geriausiame įmanomame pasaulyje!“ džiaugiasi optimistas, o pesimistas baiminasi, kad galbūt taip tikrai ir yra. Taip byloja anekdotas, o ką galvoja mokslininkai? Tiksliau sakant, ką apie Žemės tinkamumą gyvybei galima pasakyti egzoplanetų atradimų kontekste?

Optipesimizmas

Kąsnelis Visatos CLXI: Netikėta kometa

Praeitą savaitę buvo kalbama apie labai supermasyvią juodąją skylę, apie labai energingą juodosios skylės vėją, ir netgi apie tamsiąją materiją valgančias juodąsias skyles. Bet nepaisant to, kąsnelį pavadinau kometos Lovejoy garbei. Kodėl? Žiūrėkite po kirpsniuku, ir pamatysite.

Tamsuojam šviesuojam

Ar labai meluoja astronominiai paveikslai?

Jei yra vienas su astronomija susijęs teiginys, kuris nieko nenustebins, tai yra pastebėjimas, kad kosmose pilna gražių dalykų. Tiesiog pažiūrėkite į keletą ūkų nuotraukų, vieną-kitą galaktiką ar kokį žvaigždžių spiečių, ir iškart pasidarys aišku, kad ten, danguje, tikrai labai gražu. Bet ar esate girdėję, kad tos nuotraukos, kurias matome, yra netikros?

Apgaulė