Žemės magnetinis laukas nuolat kinta, dažniausiai lėtai, bet kartais tiesiog apsiversdamas aukštyn kojomis. Nauja analizė rodo, kad kažkas panašaus kadaise nutiko ir Merkurijuje, taigi galimai yra visuotinis reiškinys uolinėse planetose. Saturno magnetinis laukas iš dalies kontroliuoja planetos sukimąsi. Neutroninių žvaigždžių […]
Continue reading »
Kodėl asteroidas, kuris dar neseniai buvo raudonas, staiga tapo mėlynas? Pasirodo, jis nusipurtė dulkių sluoksnį. Purtosi ir galimai aptiktas egzomėnulis, tik jį krečia vulkaniniai išsiveržimai, išmetantys į aplinką daug natrio, panašiai kaip Jupiterio palydove Ijo. Pulsaras, išmesdamas stipresnį vėją, gali […]
Continue reading »
Dažnai tolimus kosminius objektus matome tik kaip taškus, o jų formas suprasti galime tik kurdami ir tikrindami modelius. Tiesa, ne visada: kartais įdomių formų randame ir, pavyzdžiui, meteorituose, o jų atsiradimą galime patikrinti laboratoriniais eksperimentais. Jei struktūra labai didelė, pavyzdžiui […]
Continue reading »
„Antra žvaigždė iš dešinės, ir tada tiesiai iki paryčių“ – tokiomis nuorodomis vadovaudamasis Piteris Penas pasiekia Niekados žemę, bet kelionė sekant žvaigždes yra toli gražu ne vien pasakų išmonė. Nuo seniausių laikų žmonės kelionėse naudodavosi informacija, matoma danguje. Ilgus šimtmečius […]
Continue reading »
Paukščių Tako halas yra beveik tuščias – jame žvaigždžių yra tūkstančius kartų mažiau, nei diske. Bet būtent halo tyrimai padeda suprasti ankstyvąją mūsų Galaktikos istoriją. Tuo tarpu didžiulė tarpgalaktinė tuštuma Paukščių Tako apylinkėse nulemia nemažą dalį mūsų judėjimo kitų Visatos […]
Continue reading »
Kaip geriausia paleisti palydovus į kosmosą, kaip juos ten valdyti ir išlaikyti kuo ilgiau, o baigus darbą – užtikrinti, kad jie nekeltų pavojaus kitiems? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma ne vieną dešimtmetį, o technologijos vis tobulėja. Praėjusios savaitės naujienose yra […]
Continue reading »
Šis kąsnelis – 388-asis. Ne koks jubiliejus, bet įdomu, kad užrašas romėniškais skaitmenimis yra labai ilgas, sudarytas net iš 11 simbolių. Ilgesnis numeris bus tik po 500 savaičių, t. y. beveik dešimties metų! Praėjusios savaitės naujienose – įvairūs pranešimai apie […]
Continue reading »
Magnetizmas yra viena svarbiausių astronomines sistemas veikiančių jėgų, nusileidžianti tik gravitacijai. Bet jį nagrinėti – labai sudėtinga, nes magnetinių laukų taip paprastai nepamatysi. Vienoje šios savaitės naujienoje kaip tik pristatomas paprastesnis būdas analizuoti tarpžvaigždinius magnetinius laukus. Taip pat magnetinis laukas […]
Continue reading »
Nagrinėdami egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kalbame apie gyvybinę zoną – regioną aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų (ar jų palydovų) paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Jos apskaičiavimas remiasi įvairiomis prielaidomis ir nėra toks užtikrintas, kaip gali pasirodyti, bet visgi tai yra […]
Continue reading »
Nuo karštyje besiformuojančių meteoritų iki dujų disko prie mūsų Galaktikos juodosios skylės, nuo temperatūros anomalijų kosminėje foninėje spinduliuotėje iki jaunas planetas supančių karštų apvalkalų, praėjusios savaitės naujienose yra daug karščio ir šalčio. Taip pat naujienose – kosminis turizmas, kitos žvaigždės, […]
Continue reading »