Mikrogravitacija gyvus organizmus paveikia įvairiai. Štai bakterijos, pasirodo, prasčiau pasisavina medžiagas iš aplinkos, o tai aktualu bandymams jas panaudoti kosmoso pramonėje. Masyvios žvaigždės, baigdamos gyvenimus, sprogsta supernovomis. Dažniausiai, bet ne visada: astronomai aptiko gana aiškų atvejį, kai žvaigždė kolapsavo tiesiogiai […]
Continue reading »
Kiekvienas paviršius ar apvalkalas kosmose slepia ką nors įdomaus, o išsiveržimai padeda tai pamatyti. Štai kad ir Venera bei Marsas, kur bent jau netolimoje praeityje vyko ugnikalnių išsiveržimai. Veneroje radome dar vieną jų įrodymą – lavos tunelį, o Marse – […]
Continue reading »
Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš […]
Continue reading »
Žvaigždės yra plazmos rutuliai, bet plazma su jų paviršiumi toli gražu nesibaigia. Atmosfera ir žvaigždės vėjas – irgi plazmos struktūros, kuriose vyksta įvairūs magnetiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Saulės žybsniai: praeitą savaitę pranešta apie identifikuotą gama spinduliuotės šaltinį juose. Kitame tyrime parodoma, […]
Continue reading »
Kalėdų laikotarpis dažniausiai nepasižymi gausiomis naujienomis; ši metų sandūra – ne išimtis. Turime keletą pranešimų apie egzoplanetas ir jų atmosferas, vieną įdomybę apie labai detalią prožvaigždės čiurkšlės struktūrų analizę ir apie planetą-vienišę, aptiktą gravitacinio lęšiavimo metodu. Taip pat, žinoma, verta […]
Continue reading »
Tęsiu tradicinę jau pasibaigusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje. Trečias žingsnis – mūsų Galaktika, Paukščių Takas, ir artimiausios apylinkės. Čia – protoplanetiniai diskai ir mirštančios egzoplanetos, žybsinčios […]
Continue reading »
Marse, pasirodo, žaibuoja. Tai buvo prognozuojama seniai, bet pagaliau turime tvirtų įrodymų. Žvaigždės formuojasi iš dujų debesų ir kurį laiką auga rydamos medžiagą iš aplinkinio dujų-dulkių disko. Pasirodo, pasiekusios „paauglystę” jos ima medžiagą ryti efektyviau, nei tą darė pačioje jaunystėje. […]
Continue reading »
Viena dažniausių kosmose randamų molekulių Kąsnelio tema irgi tampa neretai. Nieko keisto: vandens paieškos glaudžiai susijusios su gyvybės paieškomis, o nežemiškos gyvybės atradimas būtų turbūt didžiausia mokslo naujiena per pastarąjį šimtmetį, jei ne apskritai. Praeitos savaitės naujienose vandens randame kometoje […]
Continue reading »
Marse matome daug duobių, kurios galimai atsiveria į didžiules popaviršines ertmes ir tunelius. Dauguma jų greičiausiai yra lavos tunelių angos, bet kai kurios gali būti vandens išgraužtos smegduobės. Hipergreitosios žvaigždės lekia taip greitai, kad gali pabėgti iš savo galaktikos. Kai […]
Continue reading »
Nors kosmosas iš pirmo žvilgsnio atrodo statiškas, viskas jame juda – kai kurie objektai pakankamai greitai, kad galėtume matyti, kiti – daug lėčiau, nei trunka ne tik žmogaus, bet ir visos žmonijos gyvenimas. Aiškindamiesi apie judėjimą, galime sužinoti ir daug […]
Continue reading »