Namuose besikaupiančios dulkės erzina, o kaip kosmose? Ten jų reikšmė – dvejopa. Viena vertus, jos sugeria dalį spinduliuotės, ypač regimųjų ir ultravioletinių spindulių ruože, ir trukdo stebėti žvaigždes, radijo spinduliuotės šaltinius ir kitus objektus ar reiškinius. Įvertinti jų poveikį padės […]
Continue reading »
Jei paimtume vandens pilną balioną ir suspaustume vienoje pusėje, kitoje jis išsipūstų, nes vanduo nesiduoda suspaudžiamas ir bando pabėgti kitur. Su dujomis yra kitaip – jas galima suslėgti arba praretinti palyginus lengvai. Taigi kosmose visokiausi išsisklaidymo ir susitelkimo (ar susispaudimo) […]
Continue reading »
Prieš tris dešimtmečius atsiradęs egzoplanetų mokslas gerokai pažengė nuo žvaigždžių pritemimų ir spektro pokyčių matavimų. Nors šie metodai vis dar lieka pagrindiniai būdai aptikti naujas egzoplanetas, jau žinomų tyrimai vis įvairėja. Praeitos savaitės naujienose randame planetų klimato stabilumo analizę, įtraukiant […]
Continue reading »
Pažiūrėję į nakties dangų, matome daugybę – tūkstančius – žvaigždžių. Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti išsimėčiusios visur danguje maždaug vienodai; aišku, matome žvaigždynus, bet jie tik mūsų vaizduotės ir kultūrinio palikimo vaisius. Tačiau geriau pagalvoję ir pažiūrėję netruksime suprasti, […]
Continue reading »
Įvairiuose centruose, arba branduoliuose – tiek planetų, tiek žvaigždžių ar galaktikų – dažnai vyksta patys įdomiausi ir energingiausi procesai. Dažnai tiesiogiai į juos pažvelgti neįmanoma, bet laboratoriniai eksperimentai ir skaitmeniniai modeliai padeda susigaudyti. Pavyzdžiui, jie leidžia suprasti, kad Žemės branduolyje […]
Continue reading »
Ką daryti, kai mokslinės teorijos neįmanoma patikrinti praktikoje, nes ji aiškina dalykus, kurių pamatyti neįmanoma? Pasitelkti eksperimentus! Praėjusią savaitę paskelbta apie eksperimentiškai sukurtą vandenilio ir helio dujų būseną, greičiausiai egzistuojančią dešimčių tūkstančių kilometrų gylyje Jupiteryje ir Saturne. Kiti, dalelių greitintuve […]
Continue reading »
Cheminės reakcijos bei įvairios molekulės kartais astronomijoje būna nepelnytai nustumiamos į antrą planą. Bet ir reakcijos, ir jų produktai dažnai gali būti labai svarbūs bei suteikti daugybę žinių apie įvairių sistemų savybes. Pavyzdžiui, vandens molekulių kiekio kitimas Mėnulio paviršiuje padėjo […]
Continue reading »
Mūsų Visata atsirado prieš beveik 14 milijardų metų Didžiojo sprogimo metu, nuo tada plečiasi ir plėsis toliau, kol viskas pavirs į vientisą šaltą tuštumą. Kaip mes šitai žinome? Kaip išsiaiškiname, kokios galaktikos buvo prieš dešimt milijardų metų ir kuo remdamiesi […]
Continue reading »
Be vandens mes neišgyventume – puikiai tą žinome. Maža to, vanduo būtinas visai žemiškai gyvybei, todėl mokslininkai dažnai galvoja, kad ir už Žemės ribų vanduo gali būti geras požymis, kad terpėje gali egzistuoti ir gyvi organizmai. Štai Saturno palydovo Encelado […]
Continue reading »
Žemė yra vienintelė vieta, kur tvirtai žinome egzistuojant gyvybę. Dėl to svarbu ir apsaugoti planetos biosferą, ir apsaugoti į nesvetingą kosmosą keliaujančius žmones, ir ieškoti gyvybės pėdsakų kitose vietose. Praėjusios savaitės naujienose randame pranešimą apie sėkmingą SpaceX kapsulės skrydį atgal […]
Continue reading »