Jupiterio palydovą Europą dengia dešimčių kilometrų storio ledo sluoksnis. Kai kur jis sueižėjęs lyg būtų išjudintas tektoninių plokščių judėjimo. Bet ar tikrai? Ištyrę daugybę nuotraukų, mokslininkai nustatė, kad tektonika Europoje labai skiriasi nuo žemiškosios – vyksta retai ir yra lokali. […]
Continue reading »
Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro […]
Continue reading »
Nors laikas mums visiems eina beveik idealiai vienodai, žmonės sensta skirtingai. Tas pat galioja ir įvairiems kosminiams kūnams, pavyzdžiui, žvaigždėms. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad arti skriejančios planetos gali atjauninti savo žvaigždes, bent jau sprendžiant pagal aktyvumo lygius. Labai seni objektai […]
Continue reading »
Giliai po matomais paviršiais dažnai slypi įvairiausios įdomybės. Tiek Žemėje ar kitose planetose, kurių mantijos atsakingos už plutos tektoniką, atmosferos palaikymą ir taip toliau. Štai Žemėje sąlygos, panašios į šiandienines, susidarė per pusę milijardo metų po planetos susiformavimo – tai […]
Continue reading »
Žemė turi tektonines plokštes, kurių judėjimas nemaža dalimi stabilizuoja planetos klimatą ir padeda išlikti bei tarpti gyvybei. O štai Venera, nors dydžiu ir mase labai panaši į mūsų planetą, plokščių neturi. Naujame tyrime pristatoma hipotezė, kad už tektoninių plokščių egzistavimą […]
Continue reading »
Diskas yra viena dažniausiai sutinkamų struktūrų kosmose, dažnumu nusileidžianti turbūt tik rutuliams. Protoplanetiniai diskai, akreciniai diskai, galaktikų diskai – jų randame įvairiausiuose masteliuose bei įvairiose evoliucinėse stadijose. Praeitos savaitės naujienose trys pranešimai susiję su diskais. Viename jų parodoma, kad kaimyninių […]
Continue reading »
Daugelis astronominių reiškinių vyksta, ar kinta, taip lėtai, kad per žmogaus gyvenimą to pastebėti neįmanoma. Bet kai kurie būna daug greitesni. Tarp jų yra ir įvairūs žybsniai – Saulės, žvaigždžių, aktyvių galaktikų. Saulės žybsniai gali sukelti magnetines audras aplink Žemę, […]
Continue reading »
Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ […]
Continue reading »
Vienintelė biosfera – gyvybės pilnas sluoksnis planetos struktūroje, – kurią šiuo metu žinome, yra žemiškoji. Nekeista, kad kitų biosferų paieškoms daugiausiai koncentruojamasi į panašias į Žemę planetas. Bet galbūt taip pernelyg save apribojame? Galbūt gyvybė galėtų sėkmingai egzistuoti Neptūno tipo […]
Continue reading »
Jauna Visata atrodė gerokai kitaip, nei šiandieninė. Galaktikos buvo netvarkingos, žvaigždės formavosi sparčiau, kurį laiką netgi beveik visos tarpgalaktinės dujos buvo neutralios, o ne jonizuotos, kaip dabar. Bet laikai keitėsi, keitėsi ir galaktikos – poroje praėjusios savaitės naujienų kalbama būtent […]
Continue reading »