Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »
Ledas Saulės sistemoje slepia daug įdomybių. Po Europos (Jupiterio palydovo) ir Encelado (kuris prie Saturno) ledu plyti vandenynai, o juose gali netgi egzistuoti gyvybė. Bet kaip ją pasiekti? Encelade tikimasi tą padaryti analizuojant iš pietų ašigalio besiveržiančių geizerių vandenį, tačiau […]
Continue reading »
Labai dažnai astrofizikų tiriamus procesus galima apibūdinti kaip „dujų srautus“ ar „dujų apykaitą“. Tai dujos kur nors krenta ir pranyksta, tai išlekia, tai mainosi kaip nors, kaista ir vėsta. Ir tai vyksta įvairiausiais masteliais. Štai Marso atmosferoje žiloje senovėje greičiausiai […]
Continue reading »
Ugnikalnio išsiveržimas gali atrodyti šiek tiek kaip Žemės išsipūtimas. Dar labiau taip atrodo magmos judėjimo sukeliamas plynaukščių iškilimas – o būtent taip greičiausiai nutiko Veneroje. Saulėje pučiasi magnetinio lauko ir plazmos kilpos; matuodami magnetinio lauko stiprumą, joms kylant aukštyn, pasirodo, […]
Continue reading »
Apie Žemės atmosferą dažnas susimąstome tik galvodami apie orus. Bet, žinoma, ji yra vienas iš veiksnių, palaikančių mūsų planetą gyvą. Kitų planetų atmosferos irgi gali suteikti žinių apie ten esančią gyvybę ar bent jau vykstančius įdomius procesus. Štai dabar pranešta […]
Continue reading »
Dauguma struktūrų Visatoje yra hierarchinės – mažesni objektai sukasi aplink didesnius, šie – aplink dar didesnius, ir taip toliau; jei ne sukasi, tai bent jau telkiasi į darinius panašia tvarka. Praeitos savaitės naujienose daug pranešimų apie tuos mažesnius objektus – […]
Continue reading »
Jupiterio palydovą Europą dengia dešimčių kilometrų storio ledo sluoksnis. Kai kur jis sueižėjęs lyg būtų išjudintas tektoninių plokščių judėjimo. Bet ar tikrai? Ištyrę daugybę nuotraukų, mokslininkai nustatė, kad tektonika Europoje labai skiriasi nuo žemiškosios – vyksta retai ir yra lokali. […]
Continue reading »
Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro […]
Continue reading »
Nors laikas mums visiems eina beveik idealiai vienodai, žmonės sensta skirtingai. Tas pat galioja ir įvairiems kosminiams kūnams, pavyzdžiui, žvaigždėms. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad arti skriejančios planetos gali atjauninti savo žvaigždes, bent jau sprendžiant pagal aktyvumo lygius. Labai seni objektai […]
Continue reading »
Giliai po matomais paviršiais dažnai slypi įvairiausios įdomybės. Tiek Žemėje ar kitose planetose, kurių mantijos atsakingos už plutos tektoniką, atmosferos palaikymą ir taip toliau. Štai Žemėje sąlygos, panašios į šiandienines, susidarė per pusę milijardo metų po planetos susiformavimo – tai […]
Continue reading »