Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O […]
Continue reading »
Viršutinėje Jupiterio atmosferos dalyje randama trivandenilio jonų. Dieninėje pusėje juos kuria Saulės šviesa, prie ašigalių – magnetiniai reiškiniai. O naktinėje? Gali būti, kad ten juos sukuria kartkartėmis pataikančios tamsiosios materijos dalelės, o žinodami trivandenilio gausą galime įvertinti, kaip dažnai tokie […]
Continue reading »
Vėjas gali būti naudingas – kai atvėsina karštą dieną ar suka jėgainės sparnus, – bet gali ir pakenkti, griauti bei naikinti. Kosmose irgi panašiai: Saulės vėjas sukelia pašvaistes, bet gali sugadinti palydovus, kitų žvaigždžių vėjai gali sunaikinti savo žvaigždžių atmosferas, […]
Continue reading »
Masė – vienas fundamentalių fizikinių dydžių. Astronomijoje dažnai jis yra vienas lengviausiai išmatuojamų. Ir, žinoma, vienas svarbiausių, mat masės kuriamas gravitacinis laukas valdo Visatos ir pavienių jos dalių raidą. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą pranešimų apie užfiksuotus, atrastus ar numanomus […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Kai žvaigždė praskrenda pernelyg arti juodosios skylės, pastarosios gravitacija ją suardo į gabalus; taip kyla potvyninio suardymo žybsnis. Iki šiol šie reiškiniai modeliuoti darant labai supaprastinančias prielaidas apie žvaigždės struktūrą. Nauji, detalesni modeliai įtraukia realistišką struktūros aprašymą ir parodo, kad […]
Continue reading »
Cheminės reakcijos ir panašūs procesai kosmose – jokia retenybė. Nors absoliučiai didžioji dauguma medžiagos ten yra vandenilis ir helis, taip pat egzistuoja visi likę cheminiai elementai ir šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų molekulių. Kartais jas galima panaudoti žmonių poreikiams – […]
Continue reading »
Dideli valgo mažus. Šis dėsnis, naiviai apibūdinantis kruviną gamtą, neretai galioja ir kosmosui. Žvaigždės valgo planetas, galaktikos – mažesnes kaimynes, juodosios skylės – žvaigždes. Štai praeitos savaitės naujienose randame seniausių prarytų planetų pėdsakus; planetos prarytos palyginus neseniai, bet buvo jau […]
Continue reading »
Kosmose niekas nestovi vietoje – objektai ne tik juda orbitomis, bet ir sukasi. Štai Veneros atmosfera sukasi greičiau, nei pati planeta, o dabar išmatuotas jos judėjimas naktinėje planetos pusėje. Dvinarėse žvaigždėse planetoms formuotis gali trukdyti šalia esanti kompanionė, bet ne […]
Continue reading »
Reguliariems šio blogo skaitytojams neturėtų būti paslaptis, kad užsiimu juodųjų skylių tyrimais. Truputį tiksliau sakant, tyrinėju supermasyvių juodųjų skylių poveikį savo galaktikoms. Šios juodosios skylės randamos galaktikų centruose; jų masės siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų Saulės masių. […]
Continue reading »