Už Neptūno Saulės sistemoje prasideda Transneptūninė erdvė, pilna visokiausių mažų ir labai mažų objektų. Iki šiol atmosferą buvome aptikę tik aplink vieną jų – Plutoną. O dabar visai netikėtai paaiškėjo, kad atmosferą turi ir mažytis plutinas – į Plutoną panašią […]
Continue reading »
Kosmose dalykai yra dideli – na, dažniausiai, nors kartais svarbios ir mikroskopinės dulkės ar molekulės. Vieni dalykai didesni už kitus, ir pasitaiko tikrai išskirtinai įspūdingų. Štai aplink Venerą nuolat sukasi visos planetos dydžio oro banga, o dabar paaiškinta jos kilmė. […]
Continue reading »
Per tris dešimtmečius nuo pirmųjų atradimų egzoplanetos tapo tokiu įprastu dalyku, kad dažnai nauji pranešimai apie jas tiesiog praslįsta pro akis. Tačiau kartais susikaupia ir daug įdomybių. Štai vis kalbama, kad galima būtų į Kentauro Proksimą nusiųsti mažyčių labai greitų […]
Continue reading »
Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. […]
Continue reading »
Daugumos astronomų tyrinėjamų sistemų neįmanoma sutalpinti į laboratorijas, tad eksperimentus mums pakeičia kompiuteriniai modeliai. O jie gali parodyti labai daug įdomių dalykų, pavyzdžiui kad Veneros paviršiuje vėjai kartais pučia įkalnėn, o kartais – nuokalnėn, ir taip palaiko maždaug vienodą temperatūrą […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra labai dideli, lyginant su žmogiškais masteliais. Bet vieni nuo kitų jie irgi gerokai skiriasi dydžiu. Štai žybsniai Saulėje gali būti dideli, o gali būti mikro- ir nano-. Dabar sužinojome, kad mikrožybsniai panašesni į nano-, o ne […]
Continue reading »
Kone visos struktūros Visatoje yra hierarchiškos: planetos sukasi aplink žvaigždes, žvaigždės telkiasi galaktikose, šios – spiečiuose. Bandyti nuspręsti, kurios iš jų svarbiausios, nėra prasmės, tačiau galaktikos – tikrai vienos iš pagrindinių, lengviausiai atskiriamų ir plačiausiai tiriamų. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Kone viskas kosmose sukasi. Tiek žvaigždės, tiek jų liekanos, tiek netgi spinduliuotė. Besisukančios aplink Paukščių Tako centrinę juodąją skylę žvaigždės praeitos savaitės naujienose figūravo todėl, kad mokslininkai rado joms kompanionių – dar besiformuojančių žvaigždžių panašiose orbitose. Žvaigždžių liekanos – baltosios […]
Continue reading »
Žodis „migla“ bent man neskamba moksliškai – jis primena ankstyvus rudenio rytus kur nors laukuose ar miškuose. Bet migla – dažnas reiškinys egzoplanetų atmosferose: aerozoliai sudaro nepermatomą sluoksnį, kuris neleidžia įvertinti atmosferos cheminės sudėties. Naujame tyrime aiškinamasi, kokioms sąlygoms esant […]
Continue reading »
Egzoplanetų tyrimai – dar palyginus nauja astrofizikos sritis. Pirmieji atradimai padaryti 1992 metais, o reikšmingai dideli kiekiai aptikti tik šiame amžiuje. Dabar jau žinome virš 5000 patvirtintų egzoplanetų; iš šio skaičiaus galime ekstrapoliuoti, jog vidutiniškai kiekviena Paukščių Tako žvaigždė turi […]
Continue reading »