Saturno žiedai – ypatingai ploni: vos kilometro storio, nors skersmuo siekia šimtus tūkstančių. Bet, pasirodo, žiedų dalelės kartais nutolsta labai toli nuo žiedų plokštumos ir sudaro halą aplink visą planetą. Supermasyvios juodosios skylės randamos visų didelių galaktikų centruose. O kaip […]
Continue reading »
Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. […]
Continue reading »
Visata yra neaprėpiamai didžiulė, o jos paslaptys – tolimos ir sudėtingos. Tad nors aiškinamės jas tūkstančius metų (ar bent jau 400, jei astronomijos pradžia laikysime teleskopo išradimą), nežinomybių lieka apstu. Praskleisti paslaptis dažnai padeda naujos technologijos – tiek prietaisai stebėjimams, […]
Continue reading »
Tirti dalykus, kurie yra labai arti mūsų, gali pasirodyti lengva, bet astronomijoje kartais tą darant kyla išskirtinių problemų. Ne kartą ir šiame bloge esu rašęs apie iššūkius tirti Paukščių Taką, nes esame jo viduje. Daug mažiau dėmesio sulaukia mažesnio mastelio […]
Continue reading »
Kokio amžiaus yra Saturno žiedai? Ilgą laiką galvojome, kad jie susikūrė kartu su planeta, bet pastaruoju metu įsivyravo priešinga nuomonė, jog jų amžius tesiekia kelis šimtus milijonų metų. Dabar pateikti argumentai, grąžinantys senąjį amžiaus vertinimą. Žvaigždžių mirtys paskleidžia dujas galaktikose. […]
Continue reading »
Astronomijoje, atrodytų, viskas vyksta labai lėtai, o gyvuoja – labai ilgai. Palyginus su žmonių gyvenimais, dažniausiai taip ir yra. Bet lyginant reiškinius tarpusavyje, netruksime pastebėti, jog vieni tikrai greitesni ar trumpesni už kitus. O tada galime pradėti gilintis ir į […]
Continue reading »
Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo […]
Continue reading »
Prieš tris dešimtmečius atsiradęs egzoplanetų mokslas gerokai pažengė nuo žvaigždžių pritemimų ir spektro pokyčių matavimų. Nors šie metodai vis dar lieka pagrindiniai būdai aptikti naujas egzoplanetas, jau žinomų tyrimai vis įvairėja. Praeitos savaitės naujienose randame planetų klimato stabilumo analizę, įtraukiant […]
Continue reading »
Cheminės reakcijos ir panašūs procesai kosmose – jokia retenybė. Nors absoliučiai didžioji dauguma medžiagos ten yra vandenilis ir helis, taip pat egzistuoja visi likę cheminiai elementai ir šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų molekulių. Kartais jas galima panaudoti žmonių poreikiams – […]
Continue reading »
Atstumai kosmose, atrodytų, yra dideli. Na, kosminiai. Bet kartais net ir jų nepakanka, kad objektai išsitektų vienas šalia kito. Štai paimkime planetas Saulės sistemoje. Visos sukasi savo beveik apskritiminėmis orbitomis, tačiau jei Asteroidų žiedą pakeistume viena truputį už Žemę masyvesne […]
Continue reading »