Apie reiškinius, vykstančius mūsų atmosferoje, galvojame kasdien – nuo jų priklauso, ar į lauką eisime su skėčiu, ar be jo, ir apskritai kaip rengsimės. Atmosfera turi poveikį ir iš kosmoso atlekiančioms uolienoms – meteoritams. Naujame darbe išsiaiškinta, kiek labai meteoritų […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
Jau praeitos savaitės Kąsnelyje daug dėmesio skyriau molekulėms – vandeniui, triptofanui ir prebiopėdsakams. Šią savaitę tema tęsiasi: turime netgi dvi svarbias naujienas apie molekules protoplanetiniuose diskuose – pirmą kartą aptikti metilo katijonas ir silicio sulfidas. Platesniu mastu – sudarytas pirmasis […]
Continue reading »
Aptikti nežemišką gyvybę – sena astronomų svajonė. Ilgą laiką Saulės sistemoje pagrindinis dėmesys krypo į Marsą, bet dabar jam tenka dalintis erdve su kitais taikiniais. Štai ir praeitos savaitės naujienose randame pranešimą apie fosforą, aptiktą Saturno palydove Encelade, bei apie […]
Continue reading »
Dideli valgo mažus. Šis dėsnis, naiviai apibūdinantis kruviną gamtą, neretai galioja ir kosmosui. Žvaigždės valgo planetas, galaktikos – mažesnes kaimynes, juodosios skylės – žvaigždes. Štai praeitos savaitės naujienose randame seniausių prarytų planetų pėdsakus; planetos prarytos palyginus neseniai, bet buvo jau […]
Continue reading »
Nors laikas mums visiems eina beveik idealiai vienodai, žmonės sensta skirtingai. Tas pat galioja ir įvairiems kosminiams kūnams, pavyzdžiui, žvaigždėms. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad arti skriejančios planetos gali atjauninti savo žvaigždes, bent jau sprendžiant pagal aktyvumo lygius. Labai seni objektai […]
Continue reading »
Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »
Tarpžvaigždinių dulkių, kurios konsistencija panašios į kambarines, pilna visur – tą vaizdžiai parodo ir praeitą savaitę paskelbta mūsų Galaktikos dulkėtumo vizualizacija. Mažesniuose masteliuose randame tyrimą, kuriame nagrinėjama, kodėl mažų asteroidų, tokių kaip Ryugu ir Bennu, paviršius nepadengtas dulkėmis. Dideliais mastais […]
Continue reading »
Dulkės namie erzina ir trukdo. Kosmose kartais irgi taip – dulkės užstoja žvaigždžių ir galaktikų šviesą. Iš kitos pusės, dulkės kartais gali būti naudingos, jos padeda formuotis molekulėms, nuo jų prasideda planetų augimas ir taip toliau. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »