James Webb teleskopas jau trejus metus teikia žinių apie Visatą, apie kokias anksčiau astronomai galėjo tik pasvajoti. Ankstesniame straipsnyje pristačiau svarbiausius atradimus tolimose galaktikose: žinias apie ankstyvas galaktikas ir juodąsias skyles, mažus raudonus taškelius ir kitokias įdomybes, kurios privertė peržiūrėti […]
Continue reading »
Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų – Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų – bent dešimtys tūkstančių, o gal […]
Continue reading »
Ko reikia, norint iš kur nors pabėgti. Greičiausiai – pakankamo greičio. Bent jau gravitacijos valdomose sistemose tai yra svarbiausias parametras. O praėjusios savaitės naujienose su pabėgimu susijusių tyrimų randame ne vieną. Štai iš Marso atmosferos vandenilis ir deuteris bėga gana […]
Continue reading »
Saulės sistemą sudaro aštuonios planetos. Šis skaičius praeityje ne kartą keitėsi – ne dėl to, kad atsirastų ir pranyktų planetos, o dėl mūsų kintančio supratimo apie tai, kas yra planeta ir kas skrajoja Saulės sistemoje. Senovėje žmonės žinojo tik plika […]
Continue reading »
Kosminiai reiškiniai, atrodytų, beveik visi yra egzotiški – tolimi nuo mūsų kasdienių patirčių. Bet kai kurie jų labiau egzotiški už kitus. Praeitos savaitės naujienos randame egzotišką pasiūlymą ieškoti gravitacinių bangų planetų magnetosferose, tyrimus apie egzotišką „labai protonuoto vandens“ molekulę, galimai […]
Continue reading »
Verdantį ir garuojantį vandenį esame matę visi. Bet šie reiškiniai vyksta toli gražu ne tik vandenyje: pavyzdžiui, protoplanetiniai diskai irgi išgaruoja. Stiprėjanti žvaigždės spinduliuotė jų daleles išmeta tolyn į tarpžvaigždinę erdvę, o dabar pirmą kartą šis procesas užfiksuotas realybėje, ne […]
Continue reading »
Giliai po matomu paviršiumi kiekvienas kosminis kūnas slepia daug įdomybių. Štai Jupiterio palydovas Europa po ledu slepia vandenyną, o nauji skaičiavimai rodo, kad priklausomai nuo šildymo pobūdžio ledo pluta gali būti nevienodo storio. Urano ir Neptūno gelmėse formuojasi deimantai, kurie […]
Continue reading »
Periodinės elementų lentelės viduryje puikuojasi geležis – 26 elementas. Ji yra vienas iš dešimties gausiausių elementų Visatoje, ypatinga dar ir tuo, kad atskiria dviejų pagrindinių branduolinių reakcijų – sintezės ir dalijimosi – regionus: už geležį lengvesni elementai energiją išskiria jungdamiesi, […]
Continue reading »
1930 metais amerikietis astronomas Clyde`as Tombaugh atrado naują kūną Saulės sistemos pakraštyje. Netrukus šis kūnas pavadintas Plutonu ir įvardintas devintąja sistemos planeta. Daugiau nei pusšimtį metų atrodė, kad su Plutonu Saulės sistema ir baigiasi; 1978-aisiais atrastas jo palydovas Charonas, bet […]
Continue reading »
Neptūnas, kaip ir kitos didžiosios planetos, turi storą atmosferą. Joje vyksta audros, kai kurios trunka net keletą metų. Naujos analizės rodo, kad aukštutinės Neptūno atmosferos debesuotumas koreliuoja su Saulės aktyvumu, o giliuose sluoksniuose vyksta įdomūs vandenilio sulfido kondensacijos ir transporto […]
Continue reading »