Judesiai kosmose dažniausiai būna per lėti, kad galėtume juos matyti tiesiogiai. Protoplanetinio disko spiralės vieną ratą apsuka per šimtus metų, galaktikų tėkmės plinta milijonus. Tačiau ir tokį lėtą judėjimą galima ir verta tirti, nes taip galima susidaryti įspūdį apie daugybę […]
Continue reading »
Charono šiaurės ašigalyje plyti rausva dėmė, vadinama Mordoro tamsuma. Kaip ji susidaro? Greičiausiai dėl to, kad metanas iš Plutono padengia Charoną plonu sniegu, kurį vėliau veikia ir pakeičia tarpžvaigždinė spinduliuotė bei Saulės vėjas. Andromedos galaktika, kaip ir Paukščių Takas, per […]
Continue reading »
Kaimyninė Raudonoji planeta – bene geriausiai ištirtas dangaus kūnas, neskaitant Žemės. Ar bent jau šiuo metu tyrinėjamas išsamiausiai, su net vienuolika veikiančių misijų. Ir visgi paslapčių ten tikrai nestinga. Štai praėjusios savaitės naujienose turime net tris iš Marso: apie garso […]
Continue reading »
Astronomai dažnai įvairius objektus skirsto į milžinus (arba „normalius“) ir nykštukus. Būna žvaigždės nykštukės, būna galaktikos, būna planetos. Savaime suprantama, lyginant su žmogiškais masteliais, tie objektai tikrai nėra maži, bet savo klasėse jie yra prie mažiausiųjų. Tačiau tai tikrai nereiškia, […]
Continue reading »
Be vandens mes neišgyventume – puikiai tą žinome. Maža to, vanduo būtinas visai žemiškai gyvybei, todėl mokslininkai dažnai galvoja, kad ir už Žemės ribų vanduo gali būti geras požymis, kad terpėje gali egzistuoti ir gyvi organizmai. Štai Saturno palydovo Encelado […]
Continue reading »
Ilgus ir lėtus astronominių objektų gyvenimus kartais perskrodžia trumpi pokyčiai, sukeliantys įvairaus pobūdžio žybsnius. Kai kurie žybsniai gali būti vos sekundžių trukmės – meteoro skrydis atmosfera ar meteorito smūgis į beorio kūno paviršių. Kiti – ilgesni: planetų pašvaistės, reaguojančios į […]
Continue reading »
Žemė yra vienintelė vieta, kur tvirtai žinome egzistuojant gyvybę. Dėl to svarbu ir apsaugoti planetos biosferą, ir apsaugoti į nesvetingą kosmosą keliaujančius žmones, ir ieškoti gyvybės pėdsakų kitose vietose. Praėjusios savaitės naujienose randame pranešimą apie sėkmingą SpaceX kapsulės skrydį atgal […]
Continue reading »
Asteroidai ir kometos, pralekiantys netoli Žemės, šiek tiek gąsdina, bet taip pat yra labai naudingi, siekiant suprasti planetų formavimosi procesą. Pora praėjusios savaitės naujienų yra kaip tik apie tokius tyrimus. Kitose naujienose – daugybė įvairių atradimų, nuo neįprastos planetos atmosferos […]
Continue reading »
Šis kąsnelis – 388-asis. Ne koks jubiliejus, bet įdomu, kad užrašas romėniškais skaitmenimis yra labai ilgas, sudarytas net iš 11 simbolių. Ilgesnis numeris bus tik po 500 savaičių, t. y. beveik dešimties metų! Praėjusios savaitės naujienose – įvairūs pranešimai apie […]
Continue reading »