Saturno palydovo Titano ežerai susideda iš metano ir etano – molekulių, kurios Žemėje sudaro gamtines dujas. O dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip skiriasi ežerų sudėtis skirtingose platumose. Planetos magnetosfera ją saugo nuo žvaigždės vėjo. Tačiau jei planeta labai arti žvaigždės, jos […]
Continue reading »
Potvyninis suardymas nutinka tada, kai vieno kūno gravitacija nustelbia kitą kūną palaikančias jėgas ir pastarasis subyra į gabalus. Tiesa, „kitas kūnas“ gali būti ir planetos orbita – būtent potvyninis jų suardymas gali paaiškinti, kodėl egzistuoja dvinarės planetos-pabėgėlės, neturinčios žvaigždžių. O […]
Continue reading »
Apie Žemės atmosferą dažnas susimąstome tik galvodami apie orus. Bet, žinoma, ji yra vienas iš veiksnių, palaikančių mūsų planetą gyvą. Kitų planetų atmosferos irgi gali suteikti žinių apie ten esančią gyvybę ar bent jau vykstančius įdomius procesus. Štai dabar pranešta […]
Continue reading »
Kai po poros metų žmonės sugrįš į Mėnulį, jie ten turėtų pasilikti. NASA ketina įkurti ilgalaikę tyrimų stotį, kurioje nuolat keistųsi įgula, panašiai kaip dabar Tarptautinėje kosminėje stotyje ar bazėse Antarktidoje. Nepriklausomai nuo to, kaip pavyks šis konkretus planas, tokia […]
Continue reading »
Jei paimtume vandens pilną balioną ir suspaustume vienoje pusėje, kitoje jis išsipūstų, nes vanduo nesiduoda suspaudžiamas ir bando pabėgti kitur. Su dujomis yra kitaip – jas galima suslėgti arba praretinti palyginus lengvai. Taigi kosmose visokiausi išsisklaidymo ir susitelkimo (ar susispaudimo) […]
Continue reading »
Judesiai kosmose dažniausiai būna per lėti, kad galėtume juos matyti tiesiogiai. Protoplanetinio disko spiralės vieną ratą apsuka per šimtus metų, galaktikų tėkmės plinta milijonus. Tačiau ir tokį lėtą judėjimą galima ir verta tirti, nes taip galima susidaryti įspūdį apie daugybę […]
Continue reading »
Charono šiaurės ašigalyje plyti rausva dėmė, vadinama Mordoro tamsuma. Kaip ji susidaro? Greičiausiai dėl to, kad metanas iš Plutono padengia Charoną plonu sniegu, kurį vėliau veikia ir pakeičia tarpžvaigždinė spinduliuotė bei Saulės vėjas. Andromedos galaktika, kaip ir Paukščių Takas, per […]
Continue reading »
Kaimyninė Raudonoji planeta – bene geriausiai ištirtas dangaus kūnas, neskaitant Žemės. Ar bent jau šiuo metu tyrinėjamas išsamiausiai, su net vienuolika veikiančių misijų. Ir visgi paslapčių ten tikrai nestinga. Štai praėjusios savaitės naujienose turime net tris iš Marso: apie garso […]
Continue reading »
Astronomai dažnai įvairius objektus skirsto į milžinus (arba „normalius“) ir nykštukus. Būna žvaigždės nykštukės, būna galaktikos, būna planetos. Savaime suprantama, lyginant su žmogiškais masteliais, tie objektai tikrai nėra maži, bet savo klasėse jie yra prie mažiausiųjų. Tačiau tai tikrai nereiškia, […]
Continue reading »
Be vandens mes neišgyventume – puikiai tą žinome. Maža to, vanduo būtinas visai žemiškai gyvybei, todėl mokslininkai dažnai galvoja, kad ir už Žemės ribų vanduo gali būti geras požymis, kad terpėje gali egzistuoti ir gyvi organizmai. Štai Saturno palydovo Encelado […]
Continue reading »