Didžiąją dalį gyvenimo kiekviena žvaigždė praleidžia pagrindinėje sekoje – tuo metu jos centre vyksta termobranduolinės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai virsta helio branduoliais. Vandenilio kiekiui sumažėjus, ima vykti kitokie procesai, dėl kurių žvaigždė išsipučia į milžinę, galimai ne vieną kartą. […]
Continue reading »
Dešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – gimnazisto Karolio Vasarevičiaus tekstas apie kvantinę mechaniką. Malonaus skaitymo! Kvantinė mechanika Karolis Vasarevičius Kvantinė mechanika – fizikos sritis, tirianti mikrodaleles, tai yra atomus, ir viską, kas yra mažensni už juos. Ji aiškina reiškinius, kuriuos negali paaiškinti […]
Continue reading »
Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė […]
Continue reading »
Temperatūra, atrodytų, yra viena labiausiai buitinių pokalbių temų. Ar šnekėtume apie orą, ar apie šildymą, ar apie sveikatą, vis ji išlenda ir suteikia pagrindą susikalbėti. Šiuo atžvilgiu temperatūra panaši į kitus fundamentalius fizikinius dydžius, tokius kaip ilgis, masė ar laikas. […]
Continue reading »
Tryliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho gimnazijos moksleivis Matas Joris Normantas pasakoja apie neapibrėžtumo principą.
Continue reading »
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias […]
Continue reading »
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Bet, pasirodo, toli gražu ne visos planetos išlieka toje sistemoje, kur formavosi – gali būti, kad net dešimt kartų daugiau jų išlekia į tarpžvaigždinę erdvę. Su planetomis susiję ir keli kiti pranešimai – pasiūlymas, kaip ieškoti […]
Continue reading »
Turbūt kiekvienas žinome, jog raudona spalva simbolizuoja šilumą, o mėlyna – šaltį. Su tokiais žymėjimais susiduriame kasdien įvairiausiose situacijose, tad gali būti keista sužinoti, jog iš tiesų karštesni daiktai yra mėlynesni už raudonus. Kur čia šuo pakastas? Šio įrašo nebūtų […]
Continue reading »
Kaip atsiranda planetos? Šis, atrodytų, paprastas klausimas kol kas dar neturi aiškaus atsakymo. Viena didelė pagrindinių teorijų problema – negebėjimas paaiškinti, kaip iš milimetro dydžio dulkių išauga šimtų kilometrų skersmens uolienos. Bet praeitą savaitę paskelbtas darbas, kuriame pateikiamas gana įtikinamas […]
Continue reading »
Kosminių objektų susidūrimai gali tapti katastrofomis, jei tai yra asteroido smūgis į Žemę ar panašią planetą. Iš kitos pusės, jie gali suteikti labai daug informacijos, nes išlaisvina ir į kosmosą paskleidžia dulkes ir uolienas, kurias tyrinėti gali būti paprasčiau, nei […]
Continue reading »